Birželis: prieskoninių augalų pjūtis (2)

Birželis: prieskoninių augalų pjūtis (2)

Daugelis prieskoninių-vaistinių augalų pjaunami birželį-liepą, giedrą dieną. Kvapas ir skonis bus stipresnis, jei nurinksite prieš žydėjimo pradžią ir džiovinsite gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidę nestoru sluoksniu ant audinio.

Tęsinys. Pradžia birželio 4 d.

Pasirūpinkite, kad į žoleles nespigintų tiesioginiai saulės spinduliai. Kol džiūva, kartkartėmis pavartykite.

Jonažolės

KADA? Žolę (25 cm ilgio viršūnes) pjaukite birželį-liepą - kai augalas žydi.

MAISTAS: džiovintos jonažolės tinka mėsos patiekalams, žuvienei, trauktinėms gardinti.

VAISTAS: jonažolė vadinama "vaistu nuo 100 ligų"; arbata tonizuoja, stiprina nervus, gerina medžiagų apykaitą, tinka gerti nuo kosulio, gastrito, viduriavimo, šlapimtakių uždegimo.

KOSMETOLOGIJA: nuoviras stiprina plaukus, garų vonelės valo veido orą.

NEGALIMA: nėštumo metu, sergant hipertenzija, užkietėjus viduriams; negalima vartoti ilgą laiką ir būnant saulėje.

Ajerai

KADA? Šaknys kasamos vasaros pabaigoje, rudenį arba anksti pavasarį.

MAISTAS: džiovintų ajero lapų milteliai tinka duonos gaminių tešlai, gaiviesiems gėrimams, sriuboms ir padažams gardinti.

VAISTAS: džiovintų šakniastiebių nuovirai vartojami nervams stiprinti, virškinimui gerinti.

KOSMETOLOGIJA: nuoviras šviesina ir stiprina plaukus, naikina pleiskanas; džiovintų lapų galima dėti į drabužių spintas.

NEGALIMA: švieži šakniastiebiai nuodingi, todėl vartojami tik džiovinti; negalima vartoti nėščioms moterims ir vaikams.

Gudobelės

KADA? Pavasarį ir vasaros pradžioje, saulėtomis dienomis, renkami lapai ir žiedai; vasaros pabaigoje ir rudenį - vaisiai, medžio žievė.

MAISTAS: iš vaisių verdamas sirupas, uogienė (vaisiai būna saldūs po šalnų); vaisius galima laikyti šaldymo kameroje.

VAISTAS: gudobelė vadinama "širdies duona"; preparatai rekomenduojami esant tachikardijai (padažnėjęs pulsas), aritmijai (širdies "permušimai"), aterosklerozei, nervų sutrikimui, nemigai, aukštam kraujospūdžiui, nusilpusiam imunitetui.

KOSMETOLOGIJA: trintų vaisių kaukės gaivina bei jaunina veido odą.

NEGALIMA: nėštumo ir žindymo metu moterims gudobelių preparatai nerekomenduojami.

Bazilikai

KADA? Ūgliai skinami iki žydėjimo (žydi liepą - rugsėjį).

MAISTAS: švieži ir šaldyti lapeliai tinka salotoms, sriuboms, padažams, mėsos, žuvies patiekalams, troškiniams gardinti; ypač dera su pomidorais; tinka arbatai paskaninti.

VAISTAS: arbata slopina uždegimus, padeda nuo peršalimo, karščiavimo, galvos skausmo ir pykinimo; nuoviru skalaujama burna esant dantenų uždegimui, atsiradus opelių.

KOSMETOLOGIJA: nuoviras stiprina plaukus.

NEGALIMA: nėščioms, žindančioms moterims, kūdikiams.

Jazminai

KADA? Žiedus skinkite birželį-liepą, anksti rytą, kol neprasiskleidę; nuskintus žiedus padėkite šaltoje vietoje, iki tamsos (ims kvepėti), po to suberkite į žaliąją arbatą ir palikite dar 4 valandoms, iki gersite, kad pritrauktų kvapo, o žiedus išimkite.

MAISTAS: žalioji jazminų arbata ypač tinka gerti valgant aštrius patiekalus.

VAISTAS: jazminų žiedų sirupo patariama gerti nuo kosulio - po 1 arbatinį šaukštelį per dieną.

KOSMETOLOGIJA: žiedų ekstraktai naudojami parfumerijoje, eteriniai aliejai - vonioms, masažams, patalpų orui gaivinti (gerai veikia nervų sistemą); susmulkintais lapais gydomos nuospaudos.

NEGALIMA: nėščioms, žindančioms moterims, kūdikiams.

Levandos

KADA? Žydi antraisiais augimo metais. Žiedkočius pjaukite žydėjimo metu, birželį-liepą (lapus nugnybkite), išdžiovinkite.

MAISTAS: Viduržemio jūros regiono virtuvėje levandos - nepamainomas prieskonis: džiovintų augalų milteliais skaninamos salotos, sriubos, padažai, troškiniai, žuvies, grybų, daržovių patiekalai; geriama šviežių ir džiovintų levandų žiedkočių arbata, jomis taip pat kaip priedu aromatizuojama žalioji arbata.

VAISTAS: arbata stiprina nervų sistemą, širdį; rekomenduojama esant nemigai, aukštam kraujospūdžiui, kai pykina; sirupas vartojamas nuo peršalimo ir kosulio.

KOSMETOLOGIJA: levandų miltelių dedama į anticeliulitines kaukes; aliejai naudojami vonioms, masažams ir pan.

NEGALIMA: galima alerginė reakcija; nėščioms, žindančioms moterims, kūdikiams - nerekomenduojama.

Krapai

KADA? Žydi liepą-rugsėjį, vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį. Kvapniausi, kai viršūnė ima storėti, tačiau dar nežydi. Raunami, kai pasiekia 15-20 cm aukštį.

MAISTAS: Sriuboms, marinatams, padažams, salotoms, varškei, žuvies ir kt. patiekalams, šviežioms virtoms bulvėms pagardinti (į karštus patiekalus dedami baigiant virti). Žiemai galima sudžiovinti, bet sūdyti ar užšaldyti - kvapnesni.

VAISTAS: nuo mažakraujystės, podagros, pilvo pūtimo ir viduriavimo, skrandžio skausmo; sėklų arbata padeda nuo nemigos, nerimo, mažina kraujo spaudimą.

KOSMETOLOGIJA: nuoviras padeda nuo paaugliškų veido spuogų; krapų ir alyvuogių aliejaus kaukė - gera priemonė sausai veido odai.

NEGALIMA: sergantiesiems hipotonija (žemas kraujospūdis) ir inkstų ligomis; nėščioms ir maitinančioms moterims - su saiku.

Petražolės

KADA? Tai dvimetis augalas. Pirmaisiais metais maistui tinka, kai užauga 5-6 tikrieji lapeliai; pjaukite iki pat žemės, kad likusieji ūgliai augtų sparčiau. Žydi birželį-rugsėjį. Vaisiai renkami ir šaknys kasamos antraisiais auginimo metais.

MAISTAS: vartojami lapai, šaknys, vaisiai; tinka sriuboms, padažams, varškei, prieskoniniam sviestui, žuviai, mėsai, kiaušiniams pagardinti. Žalumynai ir smulkiai pjaustyti šakniavaisiai džiovinami. Sūdyti ir užšaldyti lapeliai puikiai išlaiko aromatą.

VAISTAS: gerina virškinimą, žarnyno veiklą, padeda sergant šlapimtakių, prostatos uždegimu.

KOSMETOLOGIJA: sultimis valomas spuoguotas veidas; petražolių ir grietinės kaukė - sausai veido odai.

NEGALIMA: žmonėms, sergantiems ūmiomis inkstų bei šlapimo pūslės ligomis, nėščioms moterims; nepatartina vartoti kaitinantis saulėje; rudenį, kai subręsta sėklos, petražolių lapų valgyti nebegalima (toksiški).

* * * * *

Visą vasarą galima pjauti mėtas, pipirmėtes, melisas, raudonėlius, peletrūnus, šalavijus, kalendras, čiobrelius, juozažoles etc.

SVARBU! Ši informacija - bendro pobūdžio. Dėl žolelių vartojimo pasitarkite su savo gydytoju.

VERTA ŽINOTI

Kuo skiriasi jazminai nuo jazminaičių?


Šie augalai dažnai supainiojami, nors yra skirtingi.
Jazminai (lot. Philadelphus, angl. Mock-orange) priklauso hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos augalų genčiai. Jie natūraliai paplitę nuo Italijos iki Kaukazo. Pas mus dažniausiai auginama rūšis - darželinio jazmino krūmai.


Jazminaičiai (lot. Jasminum, angl. Jasmine) priklauso alyvmedinių - magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeimai. Auga atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Pas mus gali būti auginami tik namuose, nes nepakelia šaltesnių nei +12 laipsn. C orų. Tarp tokių dažniausi - gausiažiedžiai, kvapieji, vaistiniai arba (retai) arbatiniai jazminaičiai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder