Patarimai sodininkams

Patarimai sodininkams

(1)

Kaip padėti ruduojančiai tujai?

"Patarkite, ką daryti, jei tujos ruduoja, bet tik iš vidaus. Viršūnės žalios, šonai sveiki, auga gražiai."

Šiaip tuja nėra reiklus augalas, ir tupinėti aplink ją nereikia. Kita vertus, jei jau pasodinote, skirkite šiek tiek dėmesio, nes visiškai jų pamiršti nevalia.

Genėkite. Gyvybei reikia šviesos. Jei tuja tanki, viduryje augančios šakelės jos gauna mažai, ir skursta. Todėl būtina genėti. Tinkamas metas - nuo balandžio iki rugsėjo. Darykite tai debesuotomis dienomis, vakarais.

Tręškite. Gegužę ir birželį, t. y. kartą per mėnesį, pabarstykite aplink ruduojančias tujas vadinamosios karčiosios druskos (magnio sulfato). Ji tinka visiems spygliuočiams: tujoms, pušims, eglėms, kadagiams, maumedžiams ir pan. Pabarstę - palaistykite ir pamulčiuokite medžių žieve.

KODĖL ruduoja?
* Mirksta (pasodinote į pelkę - nėra drenažo).
* Džiūsta (nelaistote per sausras).
* Negauna saulės (visiškas pavėsis).
* Per tankios (jeigu visai negenite - vidinė ir apatinė dalys negauna šviesos, ir ten šakelės ruduoja, byra).
* Trūksta magnio (netręšiate).
* Pertręšiate (per daug "meilės" irgi kenkia).
-----------------------------------------------------------

Kaip krūmui suteikti apskritą formą?

"Važiuodama pro nuostabias lietuvių sodybas, grožiuosi, kaip žmonės tvarkosi. Dažnai pavydžiai nužvelgiu dekoratyviai nugenėtus krūmus. Ypač domina, kaip jiems suteikiama apskrita forma."

Figūriniam karpymui labiausiai tinka spygliuočiai ir lapuočiai, tačiau galima išvysti ir įvairiai suformuotus vaismedžius ir netgi vaiskrūmius.

Norimoms formoms išgauti reikia rėmelių (šablonų) - iš vielos, tinklo, vytelių. Jų galima pasidaryti patiems arba nusipirkti.

Tai nelengva. Pradedantiesiems siūloma tokia veiksmų seka: arti kamieno į žemę įsmeikite strypą, ant jo užmaukite iš vielos padarytą pusračio formos šabloną. Jis turi laisvai suktis ant strypo. Nukirpkite visas šakas, išsikišančias pro šaboną. Kai nukarpysite vieną pusę, formą pasukite ir atlikite tą patį kitoje krūmo pusėje.

AR ŽINOTE, KAD...
Figūrinis augalų karpymas vadinamas "topiari". Lotyniškai "topiarius" reiškia "sodininkas", "topiaria" - sodininkystės menas. Šiam menui Europoje jau 2000 metų.
-------------------------------------------------------

Kodėl nunyko levandos?

"Pernai pavasarį nusipirkau keletą vazonėlių su levandų dagais, pasisodinau, žydėjo, bet per žiemą nunyko. Kodėl? Gal buvo per šlapia? Gal reikėjo prieš žiemą iškasti ir parnešti namo?"

Natūraliai levandos auga Kanarų salose, Šiaurės bei Rytų Afrikoje, Indijoje, Europos pietuose. Iš viso jų esama apie 40 rūšių. Vienintelė rūšis, galinti peržiemoti Lietuvoje, - tai tikroji levanda. Jei auginsite kitas rūšis, turėsite prieš žiemą iškasti ir iki pavasario laikyti patalpoje.

Levandų tėvynėje karšta; auginant mūsų sąlygomis, reikia į tai atsižvelgti. Sodinkite ten, kur jos gaus daug saulės ir mažai vandens. Dirva turi būti lengva. Prieš žiemą galite lengvai pridengti.

Žydėti levandos pradeda antraisiais savo gyvenimo metais, maždaug birželį.

Po žydėjimo reiktų apkarpyti.

----------------------------------------------------------

Kada galima lauke sodinti svogūnų galvutes?

PLUKĖS žydi - metas sodinti svogūnus.

Senoliai sako, jog svogūnų galvutes reikia sodinti ne anksčiau praėjus Stasinėms (gegužės 8 d.), arba kai pasibaigs šalnų periodas, antraip gali pašalti ir išleisti žiedinius stiebus, o tai reiškia, kad nebus galvų. Taip pat patariama atsižvelgti į mėnulio fazę: geriausiai auga pasodinti per delčią; šiemet delčia (po Stasinių) bus trys paskutinės mėnesio dienos.

Pavasaris pavasariui nelygu, tad patyrę daržininkai nesivadovauja vien kalendoriumi. Sodinkite, kai sužaliuos ievos ir pražys plukės.

Jei norite, kad po žeme užaugtų stambios ropelės, neleiskite svogūnui žydėti: žiedynus nuskabykite. Žyduolius, kol nesumedėjo, išraukite ir suvartokite (skanu pakepinti su kitomis daržovėmis).

PATARIMAS
Kas auga žemėje (svogūnai, morkos, burokai etc.), reikia sodinti per delčią, o kas auga virš žemės (žirniai, salotos, agurkai etc.) - per priešpilnį.
-----------------------------------------------------------

Ar česnakai augs pavėsyje?

"Norėčiau pabandyti užsiauginti savo darželyje česnakų. Kada sodinti? Ar galiu pasodinti pavėsyje?"

Galite sodinti dabar. Česnakai būna vasariniai ir žieminiai. Vasariniai paprastai sodinami balandžio viduryje, šalčio nebijo: pradeda dygti, kai dirvos temperatūra apie 4-5 laipsn.

Geriau parinkite saulėtą vietą, nes česnakai mėgsta šviesą. Augs ir pavėsyje, tačiau derliaus sulauksite daug mažesnio.

Tinkama dirva - juodžemis, vidutinio sunkumo priemolis. Nepakenčia užmirkusios žemės.

Česnakai dauginami skiltelėmis (dar ant žiedstiebio užaugusiais svogūnėliais).

Prieš sodindami, galvutes padalykite skiltelėmis, parą pamirkykite jas 0,05 proc. kalio permanganato tirpale (apsaugai nuo ligų) ir kiškite žemėn kas 10 cm, 5 cm gylyje.

Kai pradės dygti lapai, gausiau laistykite: dirva turi būti drėgna. Iki derliaus nuėmimo likus 3 savaitėms, nebelaistykite.

Derlių išrausite liepos pabaigoje-rugpjūtį, kai susprogs žiedynai ir nudžius du trečdaliai lapų.

Išrovę padžiovinkite kelias dienas pavėsyje (geriausia surišti į ryšulius ir pakabinti pavėsinėje), po to nupjaukite šaknis ir laiškus.

Vasarinių česnakų galvutės būna mažesnės, be stiebelio.

Žieminiai česnakai sodinami nuo rugsėjo pabaigos iki maždaug spalio vidurio ir giliau - 6-8 cm gylyje.

Kai žieminiai česnakai išleidžia žiedynkočius, juos reikia nulaužyti (bus didesnės galvutės), kelis paliekant sėklai.

Per žiemą česnakus geriau laikykite šiltai - virtuvėje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder