Pelargonijos grįžta į madą

Vaiva VAIDILAITĖ

2018-06-16 10:00

Pelargonijas dažniausiai auginame vazonuose, nors šios genties augalus galima sodinti ir į atvirą gruntą. Dėl vaistinių ir estetinių savybių jas mėgsta sodininkai bei kraštovaizdžio dizaineriai. Susipažinkime iš arčiau...

Pelargonijos pas mus atkeliavo iš pietinės Afrikos dalies ir puikiai jaučiasi tiek ant palangės, tiek sode. Jei prižiūrima tinkamai, žydi visą vasarą.

Pelargonijos - tai krūmai, puskrūmiai ir žolės, kultivuojamos kaip daugiametės. Jų dideli žiedai (nuo baltų iki raudonų ar beveik juodų atspalvių), lapai - dekoratyvūs, klostyti, smulkiai dantytais pakraščiais.

Auginimas ir priežiūra

Kad šis augalas žydėtų visą vasarą, būtina sudaryti tinkamas sąlygas. Dirva turi būti kiek rūgštoka arba neutralios reakcijos, lengva, maišyta su durpėmis ir upės smėliu. Laistyti reikia saikingai, tačiau negalima leisti perdžiūti. Nors sausrą pakelia gerai, visiškai saulėtoje vietoje geriau nesodinti. Optimali temperatūra - 15 laipsn. C šilumos, todėl geriausiai jai tiks pusiau saulėta sodo vieta.

PELARGONIJOS priklauso snaputinių (Geraniaceae) augalų genčiai. Augalo vaisiai panašūs į gervės snapą. 1894 m. iliustracija, kurios autorė - britų botanikė, dailininkė Matilda Smith. "Wikipedia" nuotr.

Priklausomai nuo rūšies, pelargonijos turi daug skirtingų ypatybių, tačiau sodinimo ir priežiūros taisyklės - vienodos. Kad ūgliai įsišaknytų sode, reikia juos sodinti į durpių ir upės smėlio mišinį. Taip pat galima įšaknyti ir namuose, naudojant perlitą.

Žydėjimo metu tręškite kompleksinėmis trąšomis, skirtomis specialiai žydintiems augalams.

Kad pelargoniją per daug laistote, praneša jos nulinkę, geibūs lapai.

Kai vandens trūksta - augalas nežydi, lapai gelsta, kraštai sausėja.

Ramybės periodas

Sode pelargonijos žydės visą vasarą, tačiau, kaip bet kuris gyvas organizmas, jos pavargsta. Todėl leiskite augalui pailsėti prieš žydėjimą maždaug 2 mėnesius. Tuo periodu nelaistykite jų ir netręškite mineralinėmis trąšomis. Pailsėjusios, pavasarį jos atbunda ir vėl ima žydėti.

Apie pelargonijų žiemojimą yra daug nuomonių, tačiau viena aišku: mūsų sąlygomis žiemos jos neištvers, tad verčiau persodinkite į vazonus ir neškite namo.

Pavasarį į gruntą galima sodinti tik praėjus šalnų pavojui.

Esant pastoviai temperatūrai mažiau kaip +12 laipsn. C, pelargonija nežydi. Kad augalui per šalta, rodo rausvi lapai. Blogai augalą veikia ir pernelyg aukšta temperatūra.

Dauginimas

Pavasarį, kad suaktyvintumėte augimą ir žydėjimą, viršutinius ūglius nugnybkite. Jų nebūtina išmesti - galite juos įšaknyti ir užsiauginti naujų augalų.

Pelargonijos dauginamos viršūnėmis ir šoniniais ūgliais.

Nemažai gėlininkų mėgėjų ūglius įšaknija žiemą (sodina į smėlį arba perlitą ir drėkina), pradedant nuo sausio mėnesio, esant ne aukštesnei kaip +12 laipsn. C temperatūrai. Ūgliai įsišaknija esant +16 laipsn. C. Vėliau temperatūra didinama iki +20 laipsn. C. Visavertės šaknų sistemos formavimasis vyksta apie 3 savaites. Po to jauni augalai sodinami į nedidelius vazonus, išnešami į šiltnamius grūdinti ir augti toliau. Galima auginti ir ant palangės.

KVAPIOJI pelargonija, Lietuvoje dar vadinama jeronimu, valo kambario orą. Sako, kad ji atbaido uodus ir muses. "Fotolia" nuotr.

Paprastai pelargonijų ūgliai auginami perlite, bet auga ir vandenyje.

Sėklas reikia sėti į konteinerius irgi žiemą, nuo gruodžio iki vasario. Dirvos mišinys turi būti sudarytas iš smėlio ir durpių arba vien durpių. Ūglių laukti teks apie 3 savaites - visą šį laiką dirvą reikia reguliariai drėkinti. Iš viršaus konteinerį galima uždengti plėvele. Kai ūgliai užsiaugins tris tikrus lapelius, juos reikia pikuoti į atskirus vazonus. Kad augalas būtų krūmingesnis, ties 6-uoju lapu jį nugnybkite.

Rūšys

Esama apie per 350 rūšių pelargonijų, kurios natūraliai auga Pietų Afrikoje. Manoma, kad Europoje jos atsirado XVI a. Pas mus labiausiai paplitusios juostuotosios (Pelargonium zonale) ir skydalapės pelargonijos (Pelargonium peltatum).

Juostuotosios laikomos vienmetėmis, nors jos tiesiog nežiemoja atvirame grunte. Tai puskrūmis, išaugantis iki 70 centimetrų aukščio. Stiebas stačias, tvirtas, šakotas, medėjantis, lapai apvalūs, dažnai rausvai juostuoti. Žydi beveik ištisus metus tuščiaviduriais arba pilnaviduriais į tankų skėtį sutelktais baltos, rožinės, ryškiai raudonos ir purpurinės spalvos žiedais.

Žydi nuo gegužės iki lapkričio mėnesio.

Kai augalas nužydi, ūglius reikia apkarpyti iki 10 cm ir nešti jį į vėsią šviesią vietą, kur temperatūra ne aukštesnė nei +15 laipsn. C. Beje, ši rūšis ištvers ir temperatūros kritimą iki - 6 laipsn. C. Gerai pakelia sausrą. Nepakenčia drėgmės pertekliaus.

Svyrančios skydalapės pelargonijos - puskrūmis, mėgstamas kraštovaizdžio kūrėjų. Lauke žydi visą vasarą, kambaryje nenustoja žydėti visus metus. Nebijo skersvėjų ir drėgmės trūkumo.

Skydalapė jautresnė šalčiui nei juostuotoji. Nušals esant - 4 laipsn. C.

SKYDALAPĖS pelargonijos tinka ir pastatams puošti.

Šiltesnėse šalyse sodininkai skydalapes pelargonijas augina arkinėms konstrukcijoms. Taip pat mėgstamos kūgio pavidalo konstrukcijos: joms sukurti naudojamos dėžės, laiptais kraunamos viena ant kitos.

AR ŽINOTE, KAD...

"Pelargos" graikiškai reiškia gervę. Augalo vaisius primena gervės snapą.

NAUDINGI PATARIMAI

Kad pelargonijos vešliai augtų ir gausiau žydėtų, paliekite jas vandeniu su jodu. Jodo lašą įpilkite į 1 litrą vandens ir šiuo tirpalu palaistykite palei vazono sieneles.

Pelargonijos mėgsta šviesą, gryną orą, tad vasarą išneškite į sodą ar balkoną.

Jeigu pelargonija stovi patalpoje, ant palangės, kur pro stiklą ją kaitina saulė, ji gali perkaisti. Jeigu augalui trūksta šviesos - jis ims gelsti, nežydės.

Optimali temperatūra vasarą - nuo 17 iki 23 laipsn. C šilumos.

Kas keletą dienų pasukite augalą nedideliu kampu į šviesos šaltinį, kad vainikas augtų tolygiai.

Jei pelargonija gražiai žaliuoja, tačiau nekrauna žiedų, priežastis gali būti per aukšta temperatūra, šviesos stygius, drėgmės perteklius.