Gaisrą ankstų rytą pastebėjo bažnyčios klebonas Šarūnas Vasiliauskas. Dvasininkas puolė skambinti ugniagesiams-gelbėtojams bei šaukti į pagalbą parapijiečius. Tačiau nors ugniagesiai atskubėjo ir iš Kulautuvos, ir iš Vilkijos, ir iš Kauno, bažnytėlės išgelbėti nepavyko. Visai išdegė bažnyčios vidus su altoriumi, baldais, dvasinėmis relikvijomis. Apdegė stogas, sienos. Sudegė stogo bokštas. Parapijiečiams liko sveika tik toliau nuo bažnytėlės stovinti varpinė.
Raudondvaryje - akmenys, Kulautuvoje - liepsnos
1932 metais statyta Kulautuvos medinė bažnyčia pirmą kartą buvo padegta rugsėjo 24-osios rytą. Tačiau rūkstančią išorinę sieną pastebėjo Pušyno gatve einantis praeivis ir iškvietė Kulautuvos ugniagesius. Spėjo išdegti tik 3 kv.m išorinės sienos.
Šįkart vandalai pasiruošė rimčiau. Nelaimės išvakarėse, antradienį, nežinomi asmenys pro langą įmetė kelis didelius akmenis į Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią. Išdužo keli langai. Nuvirto prie bažnyčios durų stovinti statula.
Raudondvarį ir Kulautuvą skiria tik apie 12 km kelio. Kauno rajono policijos patruliai, patruliuojantys ir Kulautuvoje, buvo iškviesti į Raudondvarį aiškintis įvykio. O po kelių dienų, jau paryčiais, Raudondvario klebonas, Kauno arkivyskupijos 2-ojo dekanato dekanas Augustinas Paulauskas telefonu iš kolegos sužinojo, kad jo vadovaujamame dekanate vėl dega Kulautuvos bažnyčia.
Dekanas A.Paulauskas: ašaros byra
Vakar prie Kulautuvos bažnytėlės degėsių stoviniavęs A.Paulauskas neslėpė ašarų: „Nežinau, protu sunku suvokti, kas čia darosi. Ašaros byra. Kas antra medinė bažnyčia Lietuvoje suniokojama. Jokios vaizdo kameros čia nepadės. Man kriminalistai aiškino, kad vandalai užmeta ant vaizdo kameros kepurę, kojinę, o tada jau daužo viską, ką gali, ar padega. Tik šį pirmadienį Kulautuvos bažnyčios apdegęs šonas buvo suremontuotas. Visi džiaugėmės, kad bažnyčia vėl sutvarkyta. Ši bažnyčia meniniu atžvilgiu buvo tuo unikali, kad visa iš medžio. Ir puošybos elementai, ir paveikslai, ir statulos - iš medžio. Ar pavyks ją atstatyti? Klebonas Šarūnas Vasiliauskas daug entuziazmo turi, o ar užteks jėgų - nežinau“.
Klebonas Š.Vasiliauskas: tapsime dar tvirtesni
Kulautuvos parapija dabar neturės jokios bažnyčios. Mat šiemet gegužės 9-osios naktį buvo tyčia sudeginta ir netoliese, Paštuvoje, buvusi medinė Šv.Barboros bažnyčia, pastatyta 1923 metais. Sudegė ir keturi į kultūros paveldo registrą įrašyti paveikslai.
Kulautuvoje ir Paštuvoje šv.apeigoms tarnavo tas pats klebonas Š.Vasiliauskas. Vandalizmo sukrėstas Š.Vasiliauskas vakar stovėjo prie dar plevėsuojančios, gaisre nesudegusios baltos vėliavos su simboliniu užrašu „Nugalėk blogį gerumu“. Bet ar galima nugalėti blogį tik gerumu. Gal labiau tiktų viešas pasmerkimas ir panieka?
„Užjaučiu Kulautuvos parapijiečius, visus gyventojus, kurie susiję su parapija, - kalbėjo Š.Vasiliauskas. - Man ir jums tai didžiulė netektis. Užjaučiu ir Paštuvos parapiją, kuri prieš kelis mėnesius prarado bažnyčią. Išgyvenu skausmą ir neviltį. Mūsų tikėjimas leidžia išgyventi visus skausmus, netektis, neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo atminimas, ar turtas. Mes pasitikime gerojo Viešpaties meile ir, patyrę tokį išmėginimą, tampame dar tvirtesni savo tikėjimu. Svarbiausia nepasiduoti skausmui ir piktumui. Melsiuosi už tuos žmones, kurie sukėlė mums tiek skausmo. Prašysiu, kad Dievas būtų jiems gailestingas. Manau, kad policija atliks savo darbus ir leis Kauno 2-ajam dekanatui atsikvėpti nuo skausmo. Kas buvo bažnyčios viduje - viskas sunaikinta. Liko tik žemiausiai sudėti daiktai, kurie nespėjo sudegti. Ar bažnyčioje buvo vertingų dalykų? O ką laikyti verte? Manau, kad dvasine prasme čia viskas buvo be galo vertinga. Autoriniai žmonių darbai, drožiniai... Bet, kalbant apie pinigus, parapija nebuvo turtinga. Neįkainojamų relikvijų čia nebuvo“.
Š.Vasiliauskas pripažino, kad po pirmųjų padegimų buvo parapijoje ketinimų naktimis patiems saugoti bažnyčią. Tačiau daug norinčių neatsirado. Paklaustas, gal įtaria, kodėl padegtos būtent tos dvi bažnyčios, kuriose jis klebonauja, Š.Vasiliauskas atsakė: „Tai buvo nukreipta ne prieš mane, bet prieš pastatą“.
Kulautuvos gyventojai sukrėsti
O kaip bažnyčių padeginėjimus vertina Kulautuvos gyventojai, vakar būriavęsi Pušyno gatvelėje? Kas dviračiais iš toliau atvažiavę, o kas su šuneliais ar anūkėliais atėję. Gaisravietėje stovintys trys paaugliai su moksleiviškomis kuprinėmis atsakė trumpai: „Žiauru!“
„Ką čia gali vertinti? - net pyktelėjo pusamžis Leonardas, parimęs ant dviračio rėmo, - čia Dievo rykštė, aš Kulautuvoje ir gimęs, ir augęs, tačiau tokių dalykų dar nemačiau“.
Leonardo jaunystės draugas, irgi grynas kulautuviškis Vaclovas pridėjo, kad net prie ruso taip nebuvę: „Niekas bažnyčių nedegino. Patys komunistai Velykas šventė. O dabar demokratija. Dabar viskas galima. Gaila. Labai gaila. Mano kaimynas po tėvo mirties kasdien į šią bažnyčią ėjo. Paštuvoje dar buvo dėl ko deginti. Gal dėl paveikslų, o šitoje bažnytėlėje jokių turtų nebuvo. Bet padegimų braižas vienodas. Žiauru. Aš pirmadienį pats apdegusią sieną lentomis užkaliau, o dabar bus bjaurus darbas - visai likusius degėsius nugriauti. Bet gal klebonas atvažiuos su ekskavatoriumi ir nugriaus?“
Leonardas su Vaclovu įtarė, kad padegėjai iš pradžių pasitreniravo apleistame tuberkuliozės sanatorijos „Vaidilutė“ pastate. Tas žalias medinis namas, stovėjęs pušyne, visai netoli Pušyno gatvelės, taip pat buvo šią savaitę, antradienį, supleškintas.
Kulautuviškis Romualdas atvirai sakė, kad bažnyčią galėjo padegti tik antžmogiai, neverti žmogaus vardo. Tegul degina laužus. Kulautuvoje ir laužavietė yra. Jei ant ko pyksta, tai verčiau jau tegul automobilį padega. O čia, anot Romualdo, juk visos parapijos turtas. Bažnyčia visai parapijai priklauso. „Rinkome pinigus vargonams, norėjome, kad bažnyčia graži būtų. O čia - visą grožį sugadino. Tfu! Kai iš dukros išgirdau, jog dega, basas įšokau į mašiną ir atvažiavau“, - prisipažino Leonardas.
Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė apgailestavo, kad parapija dabar neturės nė vienos bažnyčios. „Abi sudegintos. Visi bent per Velykas ir Kalėdas čia susirinkdavome, - guodėsi D.Šiušienė, - rinkome pinigus signalizacijai, o šit kaip viskas baigėsi“.
Kulautuviškė Inga pasakojo, kad sudegintoje bažnytėlėje ir jos vaikai krikštyti. Ir Pirmosios komunijos sakramentą čia priėmė. „Atsimenu, kai buvau maža, visada lankydavau Palangos bažnyčią, - pasakojo Inga, - tai mano vaikystės prisiminimų bažnyčia. O ką prisimins mano vaikai, jei jų bažnyčia sudeginta? Kur jie eis? Šitos bažnyčios niekas nepakeis. Mano pažįstami čia atvykdavo tuoktis. Tokia graži, paprastutė, kuklutė buvo. Visa medinė. Ir viduje - medis. Atsimenu, mano vaikas, kai dar mažiukas buvo, sakė - mama, Dievas spintoje. Esu buvusi kitose Lietuvos bažnyčiose, bet šita buvo mieliausia. Tiesa, ir Švėkšnos bažnyčia labai graži, bet šita buvo kaip gintarėlis. Kaip skiedrelė“.Valerijus MAKŪNAS, Kauno rajono meras:
Kauno rajono savivaldybė turi bažnyčių paramos programą. Per 2-ąjį dekanatą skirsime lėšų, kiek bus pageidauta. Derinsime lėšų skyrimą su arkivyskupu. Neturtingoms klebonijoms finansiškai sunku įsirengti priešgaisrinę apsaugą. Joms užkraunama per didelė finansinė našta. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami šalies Vyriausybės lygiu.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą