Ekonomistai skambina pavojaus varpais ir perspėja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,77 mln., o 2060 m. - tik 2,4 mln. gyventojų. Tačiau tik pusė tuo metu Lietuvoje gyvensiančių asmenų bus darbingo amžiaus.
Nerijaus Mačiulio, "Swedbank" Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto apskaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje vyresni nei 65 metų gyventojai sudaro apie 16 proc. visų gyventojų, bet iki 2060 m. ši dalis išaugs dvigubai. Savaime aišku, jog lygiagreti tendencija bus ir mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis - nuo dabartinių 67 proc. ji sumažės iki 55 proc.
Tačiau ar kas nors skaičiavo, kiek iš tų darbingo amžiaus asmenų dirbs valstybiniame sektoriuje, kuriame nekuriama pridėtinė vertė, o pinigai jų darbuotojams skiriami iš biudžeto?
Valdininkų daugėja
Tenka apgailestauti, kad valdžios pastangos mažinti biurokratinį aparatą neduoda jokių vaisių. Kiekviena partija savo rinkimų programoje žada mažinti iš valstybės biudžeto išlaikomų institucijų ir tarnybų skaičių. Tam sudaromos įvairios "saulėlydžių" komisijos. Deja, jos tik imituoja darbą, o valstybės tarnyboje dirbančių asmenų nemažėja. Tiesa, per dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo policijos darbuotojų ir ugniagesių, tačiau "kabinetinių" darbuotojų armija netirpsta. [CITATA]
Reikia pripažinti, kad sunkmečiu valstybės tarnyboje dirbančiųjų etatų skaičius buvo apkarpytas. Tačiau tik dėl to, kad tarp valdžios ir socialinių partnerių - verslo organizacijų, profsąjungų ir senjorų asociacijų - buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriuo įsipareigota nedidinti valdininkų skaičiaus. Tačiau dabartinė valdžia tokių įsipareigojimų neprisiėmė, todėl pastaraisiais metais biurokratų armija vėl ėmė augti.
Valstybės tarnybos departamento (VTD) duomenimis, per keturis mėnesius užimtų etatų valstybės tarnyboje skaičius padidėjo daugiau nei 423. Pernai, lapkričio 1 d., valstybės tarnyboje dirbo 71 026 asmenys. Šiemet kovo 1 d. valdininkų gretos padidėjo iki 71 449.
Danas Arlauskas, Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas, tokioje situacijoje didelės grėsmės neįžvelgia, nes, jo manymu, buvo įdarbinti "savi" žmonės.
"Pernai įvyko rinkimai, juos laimėjusioms partijoms reikėjo atsidėkoti, todėl ir buvo įdarbinti savi žmonės. Tai yra normalu", - šaiposi D. Arlauskas.
Paliko verslą
Prieš kelerius metus, kai Lietuvą savo ledinėmis replėmis sukaustė sunkmetis, buvo pastebimas akivaizdus kai kurių asmenų siekis palikti nestabilią privataus verslo valtelę ir įsitaisyti stabilaus valstybinio lainerio kajutėse.
Būtent tuomet iš privačios kompanijos į Susisiekimo ministeriją perbėgo Rimvydas Vaštakas ir Rolandas Bražinskas. Pastarasis šiuo metu atlieka Lietuvos transporto atašė pareigas Kinijoje. Algą jam iki šiol moka mūsų šalies mokesčių mokėtojai.
Savo verslą žmonai palikęs konkursą į valstybinės įmonės "Regitra" Klaipėdos filialo direktoriaus postą laimėjo Saulius Budinas.
O šiuo metu savivaldybės Miesto ūkio departamentui vadovauja buvęs statybų įmonės vadovas Liudvikas Dūda, į šią kėdę atsisėdęs sprogus nekilnojamojo turto burbului.
Nori daugiau pavaduotojų
Didinti biurokratinį aparatą savivaldybėse siūlo ir kai kurie Seimo nariai. Štai Remigijus Ačas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Vietos savivaldos įstatymo pataisą, pagal kurią savivaldybėse, kuriose Tarybos susideda iš 25-31 nario, galėtų būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės. Šiuo metu daugelio savivaldybių merai turi po vieną pavaduotoją.
"Toks savivaldybės mero pavaduotojų skaičius savivaldybių merams leistų efektyviau ir kokybiškiau įgyvendinti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Pats dirbau meru Raseinių savivaldybėje, todėl žinau tokio darbo pliusus ir minusus. Aišku, kai kam gali atrodyti, kad pučiamas biurokratinis aparatas, tačiau įstatyme įtvirtinta galimybė nėra imperatyvi norma, ir savivaldybių tarybos gali pačios apsispręsti, kiek jų merams reikia pavaduotojų", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Ačas.
PADĖTIS. 1992-aisiais, kai buvo patvirtina Lietuvos Konstitucija, numatanti, jog Seimą sudaro 141 narys, mūsų šalyje gyveno apie 3,7 mln. žmonių. 2011-ųjų kovą buvo likę tik 3,043 mln. gyventojų, tačiau parlamente vietų nesumažėjo.
Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.
Šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad "savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27-31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė".
Išrinktųjų mažinti neskubama
Beje, Lietuvoje mažėjant gyventojų turėtų mažėti ir piliečių atstovų valstybės ir savivaldos institucijose - Seime ir savivaldybių tarybose. Tačiau ir šiai, iš pirmo žvilgsnio, logiškai išvadai, aršiai priešinamasi.
Darbo partijos narys Valentinas Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, sutiko, kad ryžtas mažinti Seimo narių skaičių deklaruojamas dažnos partijos rinkimų programoje. Tačiau šį siekį įgyvendinti nėra taip paprasta, mat parlamentarų skaičius yra apibrėžtas Konstitucijoje, kurią pakeisti nėra taip paprasta.
"Kita vertus, ar mes laimėsime išleidžiamų teisės aktų kokybės atžvilgiu? Juk dabar norint priimti įstatymą reikia daugiau nei pusės Seimo narių balsų - 71. O jei išrinksime tik 111 atstovų, tai daugiau nei pusę Seimo sudarys 56 parlamentarai. Ar tikrai tie priimti įstatymai bus kokybiški?" - svarstė V. Bukauskas.
Tačiau jis sutiko, kad mažėjant gyventojų ir į savivaldybių tarybas turėtume rinkti mažiau savo atstovų.
"Šį klausimą mes esame iškėlę ir tikimės jį įgyvendinti iki kitų rinkimų. Mat konkretus savivaldybių tarybų narių skaičius tikrai susijęs su gyventojų skaičiumi, tai yra nustatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Tačiau ir vėl susiduriame su kliūtimis. Pagal 2011 metų vykusio visuotinio surašymo duomenis, Panevėžyje gyvena mažiau nei 99 tūkstančiai žmonių, todėl ir į savivaldybės Tarybą turėtų būti renkami nebe 31, o 27 atstovai. Tačiau remiantis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, Panevėžyje gyvena daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Tad kuriais duomenimis tikėti? Todėl ir tie pokyčiai ne taip paprastai įgyvendinami", - sumanymo sėkme abejojo V. Bukauskas.
Valdininkų daugėja
Užtat labai paprastai įgyvendinami darbuotojų savivaldybių administracijose didinimo pokyčiai. Nepaisant to, kad visos šalies savivaldybėse per pastarąjį dešimtmetį gyventojų sumažėjo, administracinis aparatas nesumenko. Atvirkščiai, jis tik išsipūtė.
Pavyzdžiui, Palangos savivaldybės administracijoje, 2003 m. rugsėjo 24 d. duomenimis, dirbo 86 darbuotojai. O šiuo metu yra patvirtini 106 etatai. Kretingos rajono savivaldybėje 2003 m. buvo 104,5 etato, o šiemet - 125. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje 2003 m. buvo 98 etatai, o 2013-aisiais - 318. Net jei iš šio skaičiaus atimtume 163 seniūnijų darbuotojus, vis tiek gausime kur kas didesnį darbuotojų skaičių nei prieš dešimtmetį - 155.
Klaipėdos savivaldybės administracijoje šiemet dirba 368 darbuotojai. Kiek jų dirbo 2003-iaisiais - niekas neprisiminė.
Šilutės savivaldybės administracijoje 2003 m. sausio mėn. buvo patvirtinti iš viso 293 etatai, o 2012 m. buvo patvirtintos 344 pareigybės. Šios savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas, užbėgdamas už akių "Vakarų ekspresui", pateikė ir tokį komentarą: "Manydamas, kad Jūs padarysite greitą ir elementarią išvadą, kad 2012 m. žymiai išaugo etatų skaičius, palyginti su 2003 m., galiu teigti, kad savivaldybėms kasmet vis daugiau perduodama funkcijų, šiuo metu savivaldybės administracija teikia apie 200 įvairių administracinių paslaugų."
"Vakarų ekspreso" kalbintas D. Arlauskas nesureikšmintų darbuotojų skaičiaus savivaldybių administracijose augimo, jei savivaldybės būtų labiau savarankiškos.
"Jei jos turėtų daugiau savarankiškų funkcijų ir svertų vienaip ar kitaip veikti savo regiono plėtrą, tai ir tas valdininkų augimas nebūtų toks baisus. Tačiau realiai savivaldybių finansinis savarankiškumas mažėja, o dalis pinigų joms skiriama iš valstybės biudžeto", - apgailestavo darbdavių asociacijos vadovas.
Per mažos algos?
Nepaisant mąžtančio "ganomų avelių" būrio, daugelis Lietuvos merų nepatenkinti savo algomis. Kai kurie jų skundžiasi, esą uždirba mažiau nei valdininkai ar savivaldybės valdomų įmonių vadovai.
Garsiausiai maža alga skundėsi Tauragės savivaldybės meras Pranas Petrošius, kuriam pavyko sugraudinti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Todėl šis ėmė domėtis šios savivaldybės vadovų darbo užmokesčiu. Komiteto nuomone, mero ir jo pavaduotojo algos, atsižvelgiant į jų einamas pareigas, ir palyginti su kitų savivaldybės padalinių, institucijų, įstaigų ir įmonių atlyginimais, yra neproporcingai mažos.
Vyriausybės paprašyta, kad, įvertinusi biudžeto galimybes, ji pateiktų siūlymus dėl galimybės proporcingai pakelti algas merams ir jų pavaduotojams teisingai jas diferencijuojant.
Klaipėdos miesto mero alga šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 5 236 litus (neatskaičius mokesčių), vicemerų - 4 760 litų, o savivaldybės administracijos direktoriaus - 5 978 litus (neatskaičius mokesčių).
"Iki šiol tik pūtėsi"
Nerijus MAČIULIS, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas
Mažėjantis gyventojų skaičius savaime nėra tragedija - valstybė tiesiog turi prie to prisitaikyti mažindama valstybės tarnautojų ir institucijų bei viešas paslaugas teikiančių įstaigų skaičių. Deja, nors pastarąjį dešimtmetį demografinės tendencijos buvo akivaizdžios, viešasis sektorius judėjo priešinga - pūtimosi - kryptimi.
Siekiant valstybės klestėjimo ir jos gyventojų gyvenimo kokybės, svarbiau yra ne gyventojų skaičius, o visuomenės struktūra. Vienintelė išeitis yra pripažinti realybę, mažinti valstybinį sektorių bei įgyvendinti socialinę ir ekonominę politiką, skatinančią kvalifikuotų specialistų imigraciją į Lietuvą bei gimstamumą šalyje. Šis kelias yra lengvesnis ir efektyvesnis nei beprasmės svajonės ir iliuzijos dirbtinomis priemonėmis sustabdyti emigraciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą