Pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, atsirado vilties, kad studijų srityje papūs gerų permainų vėjai. Ministerija jau parengė projektą, kuriuo siūlo radikaliai keisti finansavimo paskirstymą pagal studijų kryptis. Jei projektui pritars Vyriausybė, 2013-ieji bus pirmieji metai, kai finansavimas bus skiriamas pagal tai, kokių specialistų valstybei labiausiai reikia, todėl, pavyzdžiui, lėšos vadybininkams, kurių ir taip jau yra keliskart per daug, rengti bus mažinamos, užtat daugiau dėmesio bus skiriama reikalingų specialistų rengimui.
Atsižvelgs į poreikį
Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai apmokėti ir stipendijoms pagal studijų sritis paskirstytos atsižvelgiant į lėšų poreikį, apskaičiuotą remiantis prognozuojamu studentų pasiskirstymu pagal studijų sritis. Finansavimas šiemet tam numatomas 2,988 mln. litų mažesnis nei pernai, tai yra iš viso ketinama skirti 28,12 mln. litų.
Viena iš projekto rengėjų Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslų ir ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Pachalkienė „Respublikai“ paaiškino, kad finansavimas mažinamas, mat, palyginti su 2012 metais, šiemet maždaug 9 proc. bus mažiau abiturientų, tad ir mažėja tikėtinas naujai stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius. Pernai abiturientų buvo 46 041, šiemet - tik 41 123. Be to, ne visi pernykščiai abiturientai gavo atestatus, o tik 40 774.
Beje, šiemet pirmą kartą skirstant finansuojamas studijų vietas akcentuojami valstybės poreikiai. Buvo ne tik apklausti darbdaviai, bet ir nagrinėjami Lietuvos darbo biržos duomenys, kokios profesijos atstovai yra šiuo metu paklausiausi darbo rinkoje, įvertintos prognozės, kokių specialybių labiausiai trūks ateityje.
Inžinieriai tapo deficitu
Pagaliau išsiaiškinta, kad socialinių mokslų ir vadybos studijas baigusių specialistų ir taip yra gerokai per daug, šias specialybes įgiję žmonės dažniausiai papildo bedarbių gretas arba iš karto persikvalifikuoja, todėl šioms studijų sritims finansavimas bus kerpamas. Užtat, atsižvelgiant į valstybės poreikius, išskiriamos naujos studijų kryptys: gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos, biomedicinos ir pan. Siekiant paskatinti studentų priėmimą į Policijos veiklos, Valstybės sienos apsaugos ir Socialinio darbo studijų programas, išskiriama visuomenės saugumo ir socialinio darbo kryptis.
O ypatingas dėmesys skiriamas technologinių mokslų sričiai, kuri net išskirta į dvi dalis, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų technologijos mokslų specialistų rengimą. Todėl planuojama šiemet į informatikos, sausumos transporto, energetikos, statybos, aeronautikos, jūrų, elektronikos ir elektros inžinerijos krypčių valstybės finansuojamų studijų vietas priimti net 1170 studentų, o į likusios technologijos mokslų studijų srities vietas, išskyrus minėtąsias, - 791. Beje, planuojama, kad šiemet studijų stipendiją gaus 772 pirmakursiai.
Pirmenybė - reikalingoms profesijoms
„Valstybės finansuojamos studijų vietos bus skiriamos pagal siauresnes studijų krypčių grupes. Tad tokioms valstybei reikalingoms specialybėms kaip miškininkai, inžinieriai, agronomai, policininkai ir kiti nebereikės konkuruoti su itin paklausiomis studijų programomis. Minėtų specialistų poreikį deklaruoja darbdaviai, atsakingos institucijos“, - konstatavo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vadovė Nomeda Barauskienė.
Anot jos, būtų sudarytos geresnės sąlygos valstybės finansavimą gauti ir tiems, kurie galbūt turi žemesnius balus, tačiau renkasi šalies ūkiui labai reikalingas profesijas.
Pokyčių reikėjo seniai
Akademikas Antanas Buračas labai teigiamai vertina naujojo švietimo ministro Dainiaus Pavalkio inicijuojamus pokyčius dėl valstybės finansuojamų vietų, susijusių su valstybės ir privataus verslo poreikiu.
„Labai gerai, kad yra bandoma spręsti įsisenėjusią problemą. Dabar yra tragedija, kai niekas nebenori būti, tarkime, inžinieriais, nors jie yra itin reikalingi. Niekas jais nebenori būti, nes sunku patekti į valstybės finansuojamas vietas. Valstybės poreikį reikia numatyti toli į ateitį. Pavyzdžiui, atominėje energetikoje visi seni specialistai jau išvaikyti, nauji nerengiami, nors ketiname statyti naują elektrinę. Tuo tarpu gero specialisto parengimas trunka mažiausiai 5 metus“, - sakė A.Buračas.
Anot jo, jei valstybė ir anksčiau būtų skyrusi dėmesį tik reikalingiems specialistams rengti, tarp aukštąjį mokslą baigusių jaunuolių nebūtų buvę tiek bedarbių, jiems nebūtų reikėję emigruoti, o Lietuvai savo ruožtu nebūtų reikėję ieškoti specialistų užsienyje.
„Dabar universitetai rengia įvairiausius vadybininkus, nors visi supranta, kad jų niekam nereikės, jų turime 10 metų į priekį. Tačiau nepaklausios specialybės rengiamos, nes ir universitetai vaikosi krepšelių“, - ydingą sistemą kritikavo A.Buračas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą