Garliavos antstolė S. Vaicekauskienė: Mergaitės norai neįdomūs

Garliavos antstolė S. Vaicekauskienė: Mergaitės norai neįdomūs

Labiausiai nelaukiamas žmogus Garliavoje, Klonio gatvėje, prie Kedžių namų, Kauno antstolė Sonata Vaicekauskienė. Ji turi teismo leidimą bet kada paimti iš senelių, globėjos teisėjos Neringos Venckienės žuvusio Drąsiaus Kedžio dukrelę. „Respublika“ šiandien su antstole S.Vaicekauskiene kalbasi apie teisingumą - jos vykdomą nebeskundžiamą teismo sprendimą atimti vaiką, kurį dalis visuomenės vadina didžiausia neteisybe.

- Viešai pareiškėte, kad kitas kartas, kai pasirodysite Kedžių namuose Garliavoje, bus lemtingas. Ką turėjote omenyje?

- Ką reiškia tas kitas kartas? Teismo sprendimas vis tiek bus vykdomas ir, manau, įvykdytas.

Šią minutę aš negaliu pasakyti, kada vėl bus vykdomas teismo sprendimas dėl tos mergaitės. Žinau tik tiek, kad tuomet, kai tai bus suderinta su visomis reikiamomis tarnybomis, bet planai keičiasi ne dienomis, o valandomis.

- Kodėl praėjusį penktadienį vykdyti teismo sprendimo į Garliavą jūs atvykote neįspėjusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų?

- Viskas buvo suderinta. Vaiko teisių apsaugos tarnybai buvo įteiktas pranešimas, kad mergaitės perdavimas mamai įvyks šiai atvykus į pasimatymą. Taip, šios tarnybos darbuotojos apie tai sužinojo, kai mes atvykome į vietą, bet iki vaiko perėmimo dar praėjo visas pusvalandis.

Apskritai kalbant, ši Garliavos istorija yra skaudi ir graudi. Man atrodo, kad jos taip ir neišgvildensime, nes kiekviena pusė joje turi savo nuomonę, o vaikas visiems mažiausiai rūpi.

- Kokiu būdu bandysite perimti D.Kedžio dukrelę iš jos senelių ir tetos antrą kartą - policijos rankomis?

- Ne, policija to negali daryti. Mergaitę turi teisę perimti ir perduoti mamai tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos. Jos gali paimti vaiką už rankos, perduoti mamai, o ji - išsivesti ar išsinešti mergaitę. Policija privalėtų tik apsaugoti šią procedūrą nuo D.Kedžio artimųjų ar šalininkų minios - šalinti kliūtis, trukdančias perėmimo procedūrą.

- Kaip teks elgtis, jeigu ta aštuonmetė mergaitė verks, garsiai šauks ar net maldaus, kad ji nenori palikti senelių namų?

- Tai jau savo sprendime yra įvertinęs teismas, kuris rėmėsi ir psichiatrų ekspertizės išvadomis.

- Ar jūs turite vaikų?

- Turiu vienuolikmetę dukrą. Ir jeigu kartais ją pabaru, tai pusę dienos dukrai būna geras tik tėtis.

- O kaip elgtumėtės šioje situacijoje jūs kaip antstolė ir kaip žmogus, jeigu D.Kedžio dukra maldautų jos neperduoti mamai?

- Šioje situacijoje, deja, aš esu tik antstolė. Vaiko norai, interesai ir teismo sprendimas yra du skirtingi dalykai.

Aš manau, kad jeigu jūsų vaiką trejiems metams kas perduotų seneliams, jis apie jus taip pat po kurio laiko atsilieptų tik neigiamai, tikrai nesakytų: „Tėti, aš noriu su tavimi eiti namo“.

Manau, nereikia net būti psichologu, kad matytum, kokia situacija šiandien yra Garliavos istorijoje. Man visi aplinkui sako, kad esu beširdė, žvėris, stengiuosi atimti D.Kedžio dukrą, tačiau aš negaliu elgtis prieš teismą.

- Jūs matote tik vieną išeitį - be triukšmo ir tolesnės žalos mergaitei ją perduoti motinai ir tikėtis kito teismo sprendimo tą vaiką vėl grąžinti globėjai Neringai Venckienei?

- Modeliuojant situaciją, tokia išeitis tikriausiai mažiausiai traumuotų vaiką. Kito sprendimo pačios mergaitės labui aš nematau. Tiesą sakant, aš nelabai tikiu, kad ši istorija gali baigtis ne piktuoju, bet vienos pusės nusileidimas tikrai mažiau pakenktų tam mažam žmogučiui.

- Garliavos žmonės šventai tiki, kad perdavus D.Kedžio dukrą motinai mergaitė gali būti išvežta į užsienį ar apskritai dingti.

- Tai yra nesąmonės, nes ir mergaitė, ir jos motina bus fiziškai saugomos Lietuvos valstybės, kol baigsis visos pedofilijos ir nužudymų Kaune baudžiamosios bylos.

- Ar jūs, būdama mama, galite įsivaizduoti, kaip ta Garliavos mergaitė galėtų praleisti kartu su mama pirmąją naktį, dieną, savaitę?

- Mano vienuolikmetė dukra nežino tokių žodžių, kokius rėkė D.Kedžio dukrelė mamai: „šlykštynė“, „pedofilė“ ir t.t.

Todėl jeigu mergaitė bus perduota L.Stankūnaitei, ne tik reikės didelės stiprybės bei kantrybės mamai, bet ir nuolatinės vaiko teisių specialistų pagalbos. Su mama ir dukra ilgai privalės dirbti psichologai, nes ryšys tarp jų yra nepaprastai susilpnėjęs. Ar jį pavyktų atkurti - kitas klausimas.

- Stebint Garliavos istoriją iš vidaus jums nekilo noras nusišalinti nuo antstolės pareigos?

- Ne, tikrai ne. Aš negaliu rinktis, kurio teismo sprendimo nenoriu vykdyti. Nesiruošiu mesti ir savo darbo, kurį dirbu jau dvidešimt metų. Juo labiau kad tai nieko nekeistų - už mane turėtų dirbti kitas antstolis.

Noriu pasakyti, kad Garliavos mergaitės istorija yra ne vienintelė. Tokių bylų, kai vyrai su žmonomis draskosi dėl vaiko perdavimo, Lietuvoje yra daugybė. Man tai dar baisiau, nes vaikų akivaizdoje plėšosi tėvai, ne globėjai.

D.Kedžio dukrelės istorijos eskalavimas daro labai neigiamą įtaką daugeliui šiandieninių šeimų. Plėšyti, draskyti vaikus kaip Garliavoje jau tapo madinga ir aš neabejoju, kad po dešimties metų iš tų tėvų pykčio įrankių turėsime psichologiškai nestabilių vaikų kartą.

Kaip jaučiasi, ką darys policininkai, atsiųsti į šį karščiausią šalies tašką? Pokalbis su policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu

Garliavos skandalo kronika (2012 m. kovo 27 d.)

• Neringa Venckienė laukė šiandien Klaipėdos apygardos teisme vyksiančiam posėdžiui. Posėdyje turėtų būti nagrinėjamas N.Venckienės skundas dėl praėjusių metų gruodžio 16-ąją Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo atiduoti Drąsiaus Kedžio dukrelę Laimai Stankūnaitei ir N.Venckienės priešieškinys L.Stankūnaitei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Generalinė prokuratūra, gavusi L.Stankūnaitės pareiškimą, N.Venckienės atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimas pradėtas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo praėjusių metų gruodžio 16-osios sprendimo atiduoti D.Kedžio dukrelę L.Stankūnaitei nevykdymo. Jei bus įrodyta mergaitę globojančios N.Venckienės kaltė, ji gali prarasti teisėjos mantiją.

N.Venckienė „Respublikai“ teigė esanti pasirengusi vykdyti teismo sprendimą, tačiau, anot teisėjos, jos globotinė pas motiną vykti atsisako. Laikinoji globėja kartojo mergaitės pas motiną prievarta nevešianti, nes tokiu poelgiu nusižengtų įstatymams. Poziciją, kad N.Venckienė vykdo teismo sprendimą, šių metų pradžioje išreiškė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė N.Venckienės skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, kuriuo jai buvo skirtas griežtas papeikimas. Aukščiausiasis konstatavo, esą N.Venckienei tokia nuobauda skirta pagrįstai. Griežtą papeikimą Teisėjų garbės teismas N.Venckienei skyrė, kai prezidentė D.Grybauskaitė nesutiko su šio teismo siūlymu atleisti Kauno teisėją iš pareigų.

Drausmės byla N.Venckienei buvo iškelta po Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo nutraukti pedofilijos bylą. Tada D.Kedžio sesuo bylą nutraukusiems teisėjams negailėjo karčių žodžių, teigė, kad jie dengia iškrypėlių klaną. N.Venckienė įsitikinusi, kad teisėjo vardą pažemino ne ji, o Teisėjų garbės teismo nariai, drausmės bylą iškėlę nelaukdami jos paaiškinimo.

• Dėl įvykių Garliavoje pasiūlyta Seime inicijuoti diskusiją „Dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 d.  Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos teisėsaugoje“. Tai į Seimo darbotvarkę įtraukti pasiūlė parlamentaras Gintaras Songaila.

Seimo posėdžių sekretoriate taip pat užregistruotas grupės Seimo narių protokolinio nutarimo projektas „Dėl įpareigojimų Lietuvos Respublikos Seimo valdybai ir kitoms Seimo institucijoms po 2012 m. kovo 23 d. įvykių Garliavoje“. Jo iniciatoriai teigia, kad Seimas turėtų nedelsdamas reaguoti į kovo 23-iosios įvykius Garliavoje, kurie rodo, kad vaiko teisės ir interesai šalyje nėra tinkamai ginami, ir atskleidžia gilumines teisėsaugos problemas.

• Portale „Karštas komentaras“ paskelbtas karių savanorių laiškas, kuriame jie teigia labai neigiamai vertinantys policijos ir antstolės veiksmus Garliavoje bei teisingumo ministro pasisakymus, kurie, anot laiško autorių, tiesiogiai kursto visuomenę pilietinei nesantaikai ar net sukilimui. Laiško autoriai teigia, kad kariai net karinio konflikto zonose kartais nevykdo iš anksto numatytų sprendimų, jei pamatoma, kad tam tikro plano vykdymas gali sukelti įtampą visuomenėje ir destabilizuoti padėtį šalyje. Kariai savanoriai rengia kreipimąsi į savanorių pajėgų vadą, krašto apsaugos ministrę ir prezidentę, kad būtų imtasi skubių veiksmų sustabdyti bet kokį teisminį mažos mergaitės persekiojimą, kol visuomenei nebus pateikti prieš dvejus metus generalinio prokuroro Dariaus Valio pažadėti atsakymai pedofilijos byloje, o kaltininkai nubausti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder