Klaipėdiečiai
"Užauginti dorais ir visaverčiais žmonėmis būrį vaikų - toli gražu ne ekstremalus realybės šou. Tai, žinoma, sunku, bet įmanoma", - sakė klaipėdiečiai Virginija ir Vidas Račinskai, auginantys dešimt veik pametinukų vaikų.
"Gimdyti nėra nusikaltimas"
"Tiesa, tiek vaikų gimdyti neplanavome, bet kai pastodavau, tikrai visi jie buvo laukiami. Kažkaip jie savaime atsirado, ir taip susiformavo mūsų šeima," - sako 37-erių metų motina. Prisipažįsta, kad būdami dvidešimties, ir pradėję kartu gyventi, jiedu pasvarstydavę, jog norėtų auginti daugiausia tris, na, keturias atžalas. Vėliau požiūris keitėsi: "Auginsim tiek, kiek Dievas duos". Nė vienas iš sutuoktinių neaugo gausioje šeimoje: Vidas - vienturtis, o Virginija prisipažino nebuvusi tėvų laukiamas ir itin mylimas vaikas.
Paklausti, ar aplinkinių požiūris į netradiciškai gausią šeimyną nežeidžia ir netrikdo, Račinskai vienu balsu, juokaudami, atsako: "Nepaisome pašaipų, be to, mes labai mažai bendraujame su visuomene - tam neturime laiko. Esame gana užsidarę, nes šeimyninis gyvenimas - tai ir įmain_2006_02tas fizinis darbas".
"Kasdien atsiranda vis kitokių reikalų ir veiklos, o jeigu vyras darbe, visas ūkis "krinta" man. Tiesa, vaikai savarankiški, vienas kitam padeda", - sakė Virginija.
"Gimdyti nėra nei nepadoru, nei nesveika, tik paprasčiausiai turi save užprogramuoti atsakomybei. Nes susilaukus tiek vaikų, jau nebėra jokio asmeninio gyvenimo, sau negali leisti ko užsimanęs. Išmoksti daug ko atsisakyti", - tikina Virginija. Nėštumai jos nevargindavo, ji nuolat daug judėjo. Tiesa, po širdimi nešiojant paskutinius du kūdikėlius, tekę pagulėti ligoninėje, kad neįvyktų persileidimas.
"Mano žmona, kai būdavo "padėty", nebuvo nei vangi, nei mieguista - ėjo kaip tankas", - antrino Vidas. Esą ir susilaukus kūdikio, žmona neišgyveno jokių "pogimdyvinių depresijų", nelakstė nei pas drauges, nei pas psichologus. Viską, ko reikia sielai, ji turi namie.
"Gyvenome be "šliūbo" tol, kol įsitikinome, įsisąmoninome, kad mudviems šeima bus grynai šventa", - dėstė Vidas. - Gimė pirma, antra dukra, paskui dar trys mažyliai. Dabar man atrodo, kad tada mes su Virga ir patys dar buvome vaikai... Tačiau jeigu susiruošei turėti tokią didelę šeimą, turi įsipareigoti, atsiduoti jai".
Nuo šešiolikos metų žaidęs futbolą įvairiose šalies komandose ir net Sibire, kur buvo išvykęs uždarbiauti, tik gimus pirmagimei, šiandie Vidas didžiuojasi turįs savą "futbolo komandą". Vyras tikina ne tik kamuolį su berniūkščiais išeinantis paspardyti ar išsivedantis visą šeimyną prie jūros - maudytis, šašlykų išsikepti. Jis mielai skalbdavęs vystyklus.
"Virginija pagal profesiją yra siuvėja, bet dažniau prie uošvės siuvimo mašinos sėsdavau aš. Esu pasiuvęs šeimai patalynę, iš savo džinsinių marškinių - anuomet madingą minisijoną vyresnėlei. Siuvimas man buvo atsipalaidavimas po futbolo varžybų".
Išlaikytiniais būti nenori, bet dirbti - neapsimoka
Kai lankėmės Račinskų namuose, Vidas pasigyrė šiuo metu baigiantis staliaus kvalifikacijos kėlimo kursus. "Anksčiau, kai dirbau įmonėse, tos kvalifikacijos niekam nereikėjo. Bet man dirbant betonuotoju įvyko trauma - plyšo raumuo, tad iš to katorgiško darbo buvau priverstas išeiti. Galvojau išvažiuoti uždarbiauti į užsienį, bet dabar nebesvarstau tokios galimybės: kelionės išlaidos būtų per dideli pinigai, negaliu atimt jų iš šeimos biudžeto", sako Vidas.
Tačiau rasta kita išeitis: Vidas jau sutaręs įsidarbinti staliumi vienoje įmonėje, ir nors darbo valandos nenormuotos - teks patriūsti ir naktimis - jo alga sieksianti 2 000 litų. "Tuomet mūsų šeimai kai kurios pašalpos nebepriklausys", sako Vidas.
Daugiavaikė šeima "atskleidė kortas": už anksčiau Minijos gatvėje turėtą butą jie antstoliams liko skolingi 13 000 litų. Trijų kambarių butą viename Melnragės pastatų skyrė Savivaldybė. Čia šeima ir atsikraustė 2001-ųjų gruodį, per pačias Kūčias. Butą Vidas teigė pats remontavęs: betonavęs pamatus, įvedęs vandentiekį, sutvarkęs santechniką, pastatęs tualetą, grindis susidėjęs. Sakė, jog statybinėmis medžiagomis apsirūpinti "per naftos bazę" padėjusi Melnragės-Girulių seniūnė, lentomis "parėmęs" ir vieno iš sūnų krikštatėvis - stalius.
"Kaimynui padėjau pastatyti garažą, o jis man dovanojo plastikinį langą. Kieme pastačiau medinį stalą ir suolus", - džiaugiasi šeimos galva. "O dabar butui viską po truputį susiperkam, atnaujiname interjerą. Bėda, kad pastato sienos drėksta, ir viskas čia pelija, net žmonių dovanoti gražūs baldai. Štai po šešių metų šaldytuvas "išėjo šaibom". Išsimokėtinai įsigyti kokį reikalingą daiktą, patys suprantate, mums neįmanoma, juk turime tokią didelę skolą, o pajamų - ne, - sakė pora. Sąskaitos banke niekada neturėjo, kaip ir automobilio. Malkomis apsirūpinti padėjo koalicija "Šeima ir vaikai", parsinešą jų ir iš miško.
"Pašalpos labai mažos, bet dirbti abiems nėra kaip. Turiu būti su vaikais, užtenka ir namų ruošos. O ir vaikų darželis mums per brangu", - sako Virginija. Prisimena metą, kai abu privalėję "įsidarbinti iš reikalo". Jau augindami dešimt vaikų, vyras ir žmona dirbo viename prekybos centrų: jis - taros paruošėju, ji - valytoja.
"Prekybos centro darbdaviai jau moka žmogelį išsunkti. Keldavomės šeštą ryto, o sugrįžę po ilgos darbo dienos, dar tvarkydavomės ligi pirmos nakties. Jokio poilsio. Sudėjus krūvon socialines pašalpas už vaikus, išlaidas, mokesčius, kelionpinigius - nesudurdavome galo su galu. Ir jeigu per abu uždirbdavome 800 litų, antstoliai mums atskaitydavo 40 procentų iš atlyginimo", - sako sutuoktiniai, paskaičiavę, jog išgyvenimui - mokesčiams ir maistui per mėnesį jiems užtektų apie 2,5 tūkstančio litų. O dirbdami ir gaudami pašalpas mėnesiui turėdavę apie 1 400 litų. Nuo kovo mėnesio, esą, vėl padidės socialinės pašalpos - iki 165 litų vienam žmogui.
Vištų ūkelio Melnragėj nevalia laikyti, bet Račinskai norėtų užsiauginti žemės sklypelyje bent jau morkų, svogūnų. Aštuonetui vaikų, lankančių mokyklą, nors ir skiriami mokykliniai krepšeliai, pratybų sąsiuvinių neužtenka. Dienos centrą Melnragėje dėl riboto finansavimo kviečiami lankyti tik du šios šeimos vaikai.
"Esame tradicinė katalikiška šeima. Visi vaikai pakrikštyti, ėjo Pirmosios Komunijos, o sekmadieniais visada lanko bažnyčią. Leidžiame ten vaikus dėl dorovinių įsitikinimų; iš bažnyčios mes nieko negauname", atviravo Virginija.
Jei susirgtų - katastrofa
Šeima tikino, jog sunkiausias gyvenimo laikotarpis buvo tada, kai neturėjo savo kampo. Nors maistui Vido algos užtekdavo, su penketu vaikučių glaudėsi pas jo mamą, nekūrenamame sandėliuke. O dabar ir ta valstybės skiriama pašalpų už vaikus sistema susitvarkė.
"Tačiau jeigu aš, šeimos maitintojas, susirgčiau - būtume pažeidžiami, mums nebepadėtų niekas. Tikriausiai įvyktų tikra katastrofa", sako Vidas. Jo nuomone, Dievas padeda tiems, kurie patys sau padeda. O kalbant apie valstybės paramą daugiavaikėms šeimoms, vertėtų pradėti nuo... požiūrio: "Daugiavaikę šeimą daug kas įsivaizduoja asocialią ar bent jau "čigonišką". Tiesa, kurdamas šeimą iš tiesų neturėjau "materialinio pagrindo", bet jį turėtum kurti ligi senatvės. O jeigu neturi ko investuoti į savo verslą, tai jo ir nesukursi. Kaime išgyventi nebūtų lengviau, nes ten - bedarbystė, nebent turėtum savo lentpjūvę. Be to, norime, kad vaikai mokytųsi miesto mokyklose".
"Tie, kurie valdžioje, riejasi, asmeniškumus gvildena, o apie paprastus žmones negalvoja", sako šeimos galva. "Man svarbiausia ne tai, ko pasiekta per keliolika pastarųjų metų, bet ką dabar valdžia dėl mūsų darys. Jeigu įves eurą, bet nemokės europinių algų, tokiems kaip aš paskutinius "triusikus" numaus. Taip spėriai mokesčiams, kainoms augant man makaronams algos neužteks. Beliks išsikasti duobę".
37-erių metų vyras sako, kad mokykloje jo vaikų niekas "neužkabina", tačiau pripažįsta, jog visuomenės požiūris į gausią šeimą esąs neigiamas: "Pirmiausia žmogus turi sau padėti. Jeigu jis nesubrendęs, kad pasirūpintų pats savimi, yra apsaugos priemonių. Ir nesąmonė, kad žmonės jų neįperka! Taip pat ciniška kalbėti, esą daugiavaikiai tėvai prasigeria dėl skurdo; iš ko tada geria? Žmogui juk reikia pateisinti savo ydą ir neatsakingumą. Be saiko geriantys žmonės degraduoja, tampa agresyvūs, bet į tas gilias problemas jie įklimpsta dėl to, kad yra egoistai - darau, ką noriu! Man būna švenčių - Nauji metai, Jūros šventė, gimtadienis; išlenkiu su draugu alaus bokalą, ir gana".
Dėl vaikų ateities nenuogąstauja
Vyriausioji Račinskų dukra Aurelija, pasak tėvų, jau kuria sau ateitį: ji lanko vakarinę mokyklą ir virėjų kursus, užsidirbdama pinigų. Penkiolikmetė Kristina gabi matematikai (jau ketvirtoje klasėje išspręsdavo dešimtokų uždavinius), galvoja mokytis buhalterijos. Trijų metų pagrandukė Eglė jau moka padeklamuoti poemą.
Daugiavaikiai tėvai apgailestauja, jog štai vasarą paaugliams įsidarbinti neįmanoma: darbdaviai nelinkę prisiimti atsakomybės už nepilnamečius darbininkus. Galimybę įdarbinti savo vaikus turi tik verslininkai. "Ateityje visa, ką pasieks vaikai, priklauso tik nuo jų pačių pastangų ir sugebėjimų", - tėvai sako girdėję apie įvairius Vyriausybės rėmimo fondus bei programas gabiems studentams iš socialiai remtinų šeimų. Svarbu, kad vaikai - Aurelija, Kristina, Vidas, Viktorija, Valdas, Samanta, Marius, Mantas, Mindaugas ir Eglutė užaugtų sveiki. Tiesa, vienas berniukas silpnaregis ir turi "visą ligų grandinę": kaulų išretėjimą, silpną širdelę. Dėl to ir akių operaciją teko atidėti, iki sukaks šešiolika. Šiuo metu keturiolikmetis dirbti kompiuteriu išmoko Regos centre (iš ten ir nemokamus akinukus gavo) - žinii, namie kompiuteris labai praverstų visiems moksliukams.
Račinskų vaikai parodė tvarkingus mergaičių ir berniukų kambarius, stalus pamokoms ruošti, ir patikino, jog augti gausioje šeimoje - smagu! Paaugliškomis problemomis pasidalina jei ne su vienu kuriuo iš tėvų, tai tarp brolių ir seserų turi sau artimą sielą. Tėtis visų be išimties reikalauja sugrįžti namo iki 23-čios valandos, kad jie "neišeitų šunims šėko pjauti". Vaikai sakė, kad žaislų jiems "geri dėdės" priveža, o gimtadienio proga kiekvienas gauna dovaną iš tėvelių. - "Štai aš gavau kamuolį!" - rodė vienuolikmetis Valdas.
"Kiek čia truks, ir užaugę vaikai išsibėgios. Mes su žmona sakome: "Duokite mums tada bent penkis metus pagyventi sau, ir mes pasižadame būti gerais seneliais", - juokauja Vidas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą