Nauja kultūros finansavimo tvarka atsidūrė aklavietėje

Nauja kultūros finansavimo tvarka atsidūrė aklavietėje

Kultūros ministerija (KM) sulaukė kritikos, kad dėl naujos kultūros finansavimo tvarkos bene triskart padidėjusiomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis uždengusi ministerijos administruojamas programas arba skyrusi Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonėms.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Valentino Stundžio pareikštą kritiką Kultūros ministerija atremia tuo, kad tai ankstesnės kadencijos politikai įkalinę kultūrą - pagal įstatymus kultūrai ministerija negalinti skirti nė lito. Vis dėlto sprendimą, kaip užtikrinti kultūros programų tęstinumą, ministerija žada priimti tik pasitarusi su kultūros bendruomene.

Pasak V. Stundžio, 2012 m. rugsėjį praėjusios kadencijos Seimui priėmus Kultūros tarybos įstatymą buvo kartu padidintos ir Kultūros rėmimo fondo lėšos.

"Vietoj vieno apsispręsta dėl trijų procentų akcizo pajamų, gautų už alkoholį ir tabaką, pervedimų į jį. Taigi fondo dydis nuo 17-18 mln. šoktelėjo iki bene 46 mln. litų", - primena V. Stundys.

Šį fondą, pagal Kultūros tarybos įstatymą, nuo šių metų administruoja nebe Kultūros ministerija, o dar tik formuojama Kultūros taryba. Ji turinti perimti ir dalį kitų Kultūros ministerijos administruojamų programų bei joms skirtas lėšas. Pagal Kultūros rėmimo fondo įstatymą, fondo lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti, o kultūros ministras tvirtina tokių projektų teikimo gaires, kuriose nustatomos rėmimo sritys, jų prioritetai, rėmimo ir vertinimo kriterijai, paraiškos formos ir kt.

Pasak V. Stundžio, gera idėja, kad kultūros paramos sistema būtų skaidresnė ir ji būtų mažiau priklausoma nuo politikų, įgavo ne visai skaidrų pavidalą, o kultūros ir meno bendruomenė liko apgauta ir nusivylusi.

"Paskelbusi viešą konkursą pirmajai fondo lėšų daliai, 17 mln. litų, Kultūros ministerija visomis kitomis lėšomis, o jų dar prisidėjo apie 29 milijonus, uždengė ministerijos administruojamas programas arba paskirstė Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonėms. Visiškai suprantamas kultūros ir meno bendruomenės nusivylimas - ji tiesiog liko apgauta, nes jau nebelieka ir antrojo viešojo konkurso. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo jokių konsultacijų ir diskusijų nei dėl finansavimo sričių, nei dėl prioritetų, nei dėl finansavimo proporcijų. O tokie ministerijos veiksmai jau diskredituoja dar tik pradedamą kurti Kultūros tarybą", - teigia V. Stundys.

Pasak kultūros ministro Šarūno Biručio, tai buvusi valdžia paruošė biudžetą ir įstatymus taip, kad kultūrai Kultūros ministerija negali skirti nė lito, kol nėra Kultūros tarybos.

Anot ministro, dabartinei Vyriausybei ir Kultūros ministerijai, kuriai jis vadovauja vos porą mėnesių, tenka sudėtingas uždavinys, tačiau sprendimas, kaip užtikrinti programų tęstinumą, kol nėra Kultūros tarybos, bus priimtas tik pasitarus su kultūros bendruomene.

"Dabar yra tokia situacija, kada reikia spręsti, ką daryti su tęstiniais, kultūrai gyvybiškai svarbiais projektais kaip "Kino pavasaris", Tarptautinė Vilniaus knygų mugė ar stipendijomis, kurių laukia meno žmonės. Nefinansuoti šių programų negalime, bet ir finansuoti negalime, nes to neleidžia įstatymai. Apgailestauju dėl praėjusios kadencijos Seimo ir Vyriausybės sprendimų, kurie įkalino visą kultūros bendruomenę. Ministerija yra pasiruošusi spręsti šį klausimą ir užtikrinti svarbiausių tęstinių projektų finansavimą", - sako Š. Birutis.

Šiai situacijai spręsti ketvirtadienį Kultūros ministerijoje šaukiamas Kultūros ir meno tarybos posėdis, po jo vyks spaudos konferencija.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder