Perpildyta Klaipėdos radijo rinka pradeda valytis

Eteris

Vos 200 tūkstančių gyventojų turinčioje Klaipėdoje programas transliuoja net 23 radijo stotys, iš jų septynios - vietinės. Šioje srityje uostamiestis jau peršoko Kauną - čia veikia 22 stotys, o nuo Vilniaus atsilieka tik simboliškai: sostinės gyventojai girdi 29 stotis.

Patys radijo stočių atstovai pripažįsta, kad tokiam miestui kaip Klaipėda jų yra per daug.
 

Seniausios klaipėdietiškos radijo stoties "Laluna" direktorius Tadas Žemaitis prognozuoja, kad perpildyta radijo rinka savaime apsitvarkys, tiesiog išstumdama silpnuosius. Pirmuoju to ženklu vadovas vadina žinią apie radijo stoties "B-91" bankrotą - ši stotis dings iš eterio jau artimiausiomis dienomis.

Konkurencija jau kelia konfliktus

Žinia, žaibiškai auganti konkurencija jau sukėlė plačiai nuskambėjusį konfliktą tarp dviejų radijo transliuotojų - vos pradėję transliacijas, gegužės pabaigoje "Vox Maris" vadovai apkaltino "B-91" ir "Vakarų FM" savininką tyčiniu trukdymu stoties programų transliacijoms.

Sulaukę iš savo klausytojų skundų, esą tam tikroje miesto dalyje tapo neįmanoma klausytis "Vox Maris" programos, stoties vadovai kreipėsi į Valstybinę ryšių reguliavimo tarnybą, kuri nustatė precedento visoje šalyje neturėjusį atvejį - "Vox Maris" dažniu buvo neteisėtai įjungtas siųstuvas, kuris savo stiprumu "permušdavo" radijo programą.

Paaiškėjo, kad "Vox Maris" transliacijos buvo blokuojamos iš "Vėtrungės" pasažo, kur yra įsikūrusios "B-91" ir "Vakarų FM". Tiesa, pastarųjų stočių savininkas Artūras Mejeras savo kaltę griežtai neigė.

Vienas iš "Vox Maris" steigėjų Rolandas Bražinskas tvirtina nepuolęs džiaugtis, kai išgirdo apie "B-91" bankrotą, nors neneigė, kad jų santykiai su A. Mejeru iki šiol nėra patys maloniausi.

Anot R. Bražinsko, apie incidentą buvo informuota Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei kitos institucijos. Nuo tada daugiau nė karto "Vox Maris" transliacijoms trukdyti nebebandyta.

A. Mejero pareiškimą, kad prarastą "B-91" dažnį jis bandys vėliau atgauti ir stotis vėl gyvuos, R. Bražinskas vertina kaip "pernelyg optimistišką".

"Manau, Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsižvelgs į tai, kokių veiksmų jis buvo ėmęsis mūsų stoties atžvilgiu", - sakė R. Bražinskas.

Tiek stočių - nenormalu

Vis dėlto uostamiesčio radijo stočių atstovai tvirtina, kad ši nemaloni istorija tėra išimtis - kad ir kokia didelė dabar konkurencija, kumščių ir kitų negražių būdų varžovams "nuraminti" jie tikina neketinantys naudoti.

Anot "Lalunos" vadovo T. Žemaičio, Klaipėdoje padaugėjus radijo stočių, jų klausytojų auditorija kiek sumažėjo, tačiau jis tai vadina natūraliu dalyku.

"Kiekviena nauja radijo stotis pasiima dalį klausytojų. Tačiau aš konkurenciją vertinu teigiamai, nes tai skatina pasitempti. Be to, dirbti tapo įdomiau, nes atsirado realesnių konkurentų", - sakė T. Žemaitis, taip pat vadovaujantis ir rusiškos muzikos stočiai "Raduga".

Nepaisant padidėjusios konkurencijos, anot T. Žemaičio, už reklamą gaunamos "Lalunos" pajamos nesumažėjo, o tik išaugo. Jis neneigia, kad naujųjų stočių reklamos įkainiai mažesni, tačiau, pasak direktoriaus, "reklamdaviai renkasi stotį su auditorija, o ne be jos". T. Žemaitis patikino, kad "Laluna" dėl išaugusios konkurencijos reklamos įkainių nemažino.

"Vis dėlto nenormalu, kad Klaipėdoje yra tiek radijo stočių. Neabejoju, kad rinka ilgainiui susireguliuos - tai patvirtina stoties "B-91" bankrotas", - teigė T. Žemaitis.

Laimi klausytojai

Jauniausios stoties Klaipėdoje "Radijas 9", pradėjusios transliuoti programą tik praėjusią savaitę, vadovai neneigia rizikavę, tačiau sako esą įsitikinę, kad jiems savo vietą rasti pavyks.

"Rizikavome savo pinigais, tačiau į priekį mus vedė mintis, kad nesame naujokai, be to, pastebėjome laisvą nišą - Klaipėdai trūko informatyvaus radijo vyresniam klausytojui", - sakė administracijos direktorė Rasa Pangonienė.

Tiek R. Pangonienė, tiek programų direktoriaus pareigas einantis Aleksandras Burovas praeityje ilgą laiką dirbo radijo stotyje "B-91". Iš senojo darbo A. Burovas ir R. Pangonienė sako išėję be jokios nostalgijos.

"Vienos stotys "miršta", susikuria kitos. Gal Klaipėdoje stočių ir per daug, tačiau faktas, kad tokio radijo, kuris pasiūlytų devynias autorines laidas per savaitę, mieste dar nebuvo", - optimistiškai į "Radijo 9" ateitį žvelgia A. Burovas.

"Vox Maris" atstovas R. Bražinskas teigė problemos apskritai nematąs - dėl didelio transliuotojų skaičiaus klausytojai tik laimi, nes turi didesnį pasirinkimą, kokios stoties klausytis.

Žada "B-91" atgimimą

Vienas iš bankrutavusios radijo stoties "B-91" savininkų A. Mejeras neabejoja, kad ši stotis iš eterio dings tik laikinai. Anot jo, ši stotis reikalinga klaipėdiečiams, o ją valdžiusi įmonė "Radijo stotis "Bumsas" esą bankrutavo todėl, kad vienas iš jos savininkų Seimo narys Egidijus Skarbalius buvo nemokus.

A. Mejero vadovaujama bendrovė "Vakarų linija" sieks gauti licenciją transliuoti programas tuo pačiu 91,4 MHz dažniu, kad "B-91" klausytojai vėl galėtų girdėti šią stotį. Kol kas, anot A. Mejero, "B-91" laidoms transliuoti skiriama dalis "Vakarų FM" eterio.

Klaipėdiečiai mėgsta radiją

Tyrimų duomenimis, radijas yra neatsiejama klaipėdiečių gyvenimo dalis - uostamiesčio gyventojai jo klausosi labai aktyviai.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skelbia, kad šalies komercinių radijo stočių pajamos auga: pirmąjį šių metų pusmetį (sausio-birželio mėnesiais) jos sudarė 11 mln. 144 tūkst. 625 Lt. Per tą patį 2003-iųjų laikotarpį stočių pajamos siekė 8 mln. 551 tūkst. Lt.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ