Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.
Premjere, Vyriausybė siūlo profsąjungoms sutikti su siūlymu minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo liepos 1 d. didinti 50-čia litų – iki 850 Lt. Ar tai reiškia, kad Vyriausybė jau praktiškai prarado dialogą su profsąjungomis? Ar Vyriausybė kelia profsąjungoms kokius nors reikalavimus dėl Darbo kodekso?
Mes kaip tik norime dialogą užbaigti rezultatyviai. Galima kalbėtis, o dėl minimalios algos taip ir nesutarti. Mes, kaip ir anksčiau, siūlome nuo liepos minimalią mėnesinę algą didinti iki 850 litų, t.y. didinti 7-8 proc. Toliau matome galimybę, ypatingai jeigu darbo kodeksas bus pataisytas, ir pataisos, kurios lemtų lankstesnius darbo santykius, būtų priimtos, nuo sausio 1 d. MMA didinti iki 900 litų. Tokį palaipsninį didinimą mes esame pasiruošę įgyvendinti. Tai darome atsižvelgdami į ekonomikos vystymo kontekstą, kurį visi turime matyti ir racionaliai įvertinti. Mintyje turiu nepasibaigusią euro zonos krizę, problemas Graikijoje, Ispanijoje, visą eilę kitų problemų, kurios, be abejo, nepalieka ir mūsų ekonomikos nuošalyje, todėl toks palaipsninis MMA kėlimas yra racionalus atsakas į iššūkius ir dialogą su socialiniais partneriais. Tikiu, kad socialiniai partneriai pritars tokiam pasiūlymui ir nepasiduos pagundoms elgtis neatsakingai, nes tokio sprendimo blokavimas reikštų, kad nuo liepos 1 d. MMA nedidėtų.
Premjere, šiandien Seimas pradeda svarstyti VAE ir kitus susijusius teisės aktus. Jeigu jiems pritars, iki priėmimo liktų tik vienas balsavimas. Iš opozicinių partijų projektui nepritaria socialdemokratai, „Tvarka ir teisingumas“. Darbo partija sako, kad pritars, bet prašo, kad VAE projekte būtų numatyti keturi įgyvendinimo etapai: Koncesijos sutarties pasirašymas, projektą įgyvendinančios bendrovės kūrimas, projektavimas ir statyba. Po trečio etapo, t.y. po projektavimo, jie siūlo, kad Vyriausybė turėtų dar kartą grįžti į Seimą ir gauti galutinį leidimą statyti jėgainę. Ar tai yra racionalu, ar tai yra numatyta? Ar tai yra nepriimtina?
Darbo partijos pasiūlymai yra racionalūs. Jie pačiame procese būtent taip ir yra numatyti. Siūlymas juos aprašyti įstatyme ar kitame Seimo dokumente yra visiškai suprantamas, todėl nematau čia kokių nors problemų. Galiu tik pozityviai vertinti bent jau tai, ką teko girdėti – Darbo partijos poziciją, kuri, skirtingai nuo kitų opozicinių partijų, tikrai yra pakankamai racionali.
Ir dar dėl atominės elektrinės įstatymų. Prasidėjo reklaminė kampanija – pateikiami AE privalumai, tai suprantama. Bet žiniasklaidoje pasirodo perspėjimų, jog Koncesijos sutartyje ar VAE verslo plane yra numatyta, kad projekto teksto ar detalių negalės sužinoti visuomenė. Ar iš tiesų Vyriausybė neprisiima atsakomybės už tekstus, ar tikrai neleis visuomenei susipažinti su kai kuriais verslo aspektais?
Man atrodo, kad žurnalistai, apžvalgininkai truputį gal ir sąmoningai kritiškai vertindami visą procesą kartais klaidina ir žmones. Sakykim tokie vertinimai, kad yra per mažai informacijos – turiu pasakyti, kad būdamas Lietuvos politikoje, valstybės gyvenime paskutinius 20-22 metus nesu matęs tiek daug informacijos, kuri būtų pateikta įgyvendinant kokį nors projektą. Turiu pastebėti, kad tą mato ir ekspertai, kurie rimtai dirba su tų projektų informacija. Nesenai pasirodžiusiame „Swedbank“ vyriausio ekonomisto N. Mačiulio straipsnyje kaip tik sakoma, kad informacijos kiekis yra milžiniškas. Galbūt problema yra ta, kad norint suprasti tą informaciją reikia turėti specialių žinių ir nuosekliai skirti laiko susipažinimui su informacija. Informacijos kiekis yra milžiniškas, todėl priekaištauti, kad kažkokios informacijos trūksta, būtų ne visiškai objektyvu ir nevisiškai sąžininga. Be to, reikia suprasti, kad tekstai yra rengiami tarptautinių konsultantų, geriausių pasaulyje kompanijų. Jie remiasi visame pasaulyje pripažįstama vadinamąja britų teisę ar Londono teise. Išimti vieną kokį nors sakinį iš konteksto ir bandyti juo remiantis daryti kažkokius priekaištus yra nelabai atsakinga. Noriu dar kartą pakartoti, kad ekspertai, kurie yra susipažinę su panašaus pobūdžio dokumentai, žino, kad išiminėti vieną sakinį iš konteksto tikrai nėra pats geriausias tokių projektų analizės būdas.
Premjere, dėl dar vieno įstatymo, kuris šiandien turėtų būti svarstomas Seime – pridėtinės vertės mokesčio lengvatos spaudai, viešojo transporto bilietams. Politikai vis dar kalba apie kažkokias lengvatas svarbiausiems maisto produktams. Ar Vyriausybė ketina iki kadencijos pabaigos prie šio klausimo kaip nors grįžti, kad ir rengdama kitų metų biudžetą?
Šiuo metu Seime stebime įvairių PVM lengvatų siūlymus, drįsčiau tai pavadinti epidemija. Tai rodo, kad pats svarstymas jau yra neracionalus. Ne kartą esu kartojęs, kad prieš rinkimus svarstyti kokias nors esmines permainas mokestiniuose įstatymuose yra visiškai nepraktiška, neracionalu ir gali būti netgi pavojinga bei žalinga. Noriu priminti, kad jei dabar Seime esantys įregistruoti įvairių PVM lengvatų pasiūlymai būtų priimti, valstybės biudžetas netektų beveik milijardo litų pajamų. Taigi klausimas – kokiu būdu būtų finansuojamos mokyklos, ligoninės ir visos kitos labai svarbios išlaidos? Jau esame ne kartą sakę, kad mes neprieštaraujame, jeigu būtų priimtas lengvatinis PVM tarifas spaudai, bet nieko daugiau. Deja, kol kas nematau Seime konstruktyvaus sutarimo, kad būtent taip būtų svarstomas PVM lengvatų klausimas.
Premjere, vakar pranešta, kad Lietuva prisijungė prie Šiaurės šalių elektros biržos ir pranešta, kad jau dvejus metus tenai prekiaujanti Estija elektrą perka po 10 ct, o Lietuva šiuo metu elektrą perka po 24 ct. Gyventojams kyla klausimas, kokia praktinė nauda iš to, kad Lietuva pradeda prekiauti elektra būtent šioje biržoje?
Vakarykštė diena yra labai svarbi istorine prasme. Lietuva nuosekliai tampa europietiškos, vakarietiškos elektros sistemos dalimi. Tai, kad Lietuva prisijungė prie „Nord Pool Spot“ elektros prekybos sistemos, reiškia, kad Lietuvoje prekyba elektra taip pat tapo skaidri, besiremianti labai skaidriais konkurencingumo principais. Žmonės gali būti garantuoti, kad niekas ateityje nebegalės neskaidriai, įvairiomis manipuliavimo priemonėmis įtakoti prekybos elektra. Tai yra sudėtinė mūsų plano tapti nepriklausomais nuo sovietinių sistemų dalis, savo energetikos sistemomis integruotis į europines sistemas. Kalbant apie kainas – joms įtaką daro ir pati prekybos pradžia, ir tai, kad Latvija kol kas nėra „Nord Pool Spot“ elektros prekybos sistemos dalis. Kai Latvija, tikėtina nuo kitų metų, taip pat taps šios sistemos dalimi, prekyba bus dar efektyvesnė ir skaidresnė, kainų lygiai taip pat bus aiškesni. Į vieną dalyką reikėtų atkreipti dėmesį – mažos kainos nėra garantuotos elektros ūkyje, todėl rūpintis konkurencinga elektros gamyba, rūpintis savais elektros generacijos pajėgumais yra mūsų visų prievolė tiek žiūrint į artimiausią dešimtmetį, tiek žvelgiant dar toliau. Todėl VAE projektas, kuris gali garantuoti mums pakankamai žemą elektros gamybos kainą, yra labai svarbus ir tą parodo ir prekybos „Nord Pool Spot“ pradžia.
Ministre Pirmininke, visuomeninis judėjimas Lietuvos sąrašas vakar paskelbė apie savo įsikūrimą. Jame – nemažai žinomų Lietuvoje žmonių. Jie pareiškė ketinimą dalyvauti rinkimuose ir sako, kad nepartinė organizacija sieks, kad partinė nomenklatūra nustotų šalinti nuo valdžios profesionalius, kompetentingus žmones. Kaip Jūs vertinate šio judėjimo atsiradimą? Ar jo atsiradimas, dalyvavimas rinkimuose gali būti parankus dabartinei valdžiai?
Aš visada sveikinu visuomenės aktyvumą ir tikrai neturiu ką čia daug vertinti. Galėčiau pasakyti tiktai tiek – dalyvavimas politikoje yra ne tik dalyvavimas politikavime, tai yra ir dalyvavimas valstybės reikalų sprendime. Siekiant, kad atsirastų naujų gebėjimų spręsti valstybės reikalus, reikia ne tiktai naujų vardų. Tam reikia ir naujų idėjų, naujų matymų, kaip turi spręstis valstybės problemos. Todėl tikrai būtų gerai sužinoti, už ką pasisako naujosios politinės iniciatyvos arba organizacijos, o ne tiktai prieš ką.
Seime bus balsuojama dėl konstitucinės pataisos, apibrėžiančios, kas sudaro šeimą. Kritikai sako, kad šiuolaikiniame pasaulyje šeimą reikia matyti plačiau. Kokia yra vakarų krikščioniškųjų kultūrų patirtis, apibrėžiant kas yra šeima? Ar nebus taip, kad atsiras skundų Europos institucijoms, kad mes kaip nors suvaržome liberaliąją šeimos sampratą arba apibrėžimą?
Aš tikrai nesileisiu į ilgas diskusijas. Man pačiam yra visiškai aišku, kas yra šeima, ir dėl to nekyla jokių abejonių. Gaila, kad mūsų Konstitucijos tekste yra likusi lyg ir tam tikra spraga, kurią reikia užpildyti, kad tai, kas tūkstančius metų niekam nekėlė abejonių būtų apibrėžta mūsų Konstitucijoje, kaip dalykas, kuris iš tikrųjų yra labai svarbus ir visuomenės, ir valstybės gyvenime. Norėčiau pastebėti, kad mes tomis pataisomis, kurios svarstomos šiandien Seime, savo Konstitucijoje pasakysime lygiai tą patį, ką savo Konstitucijoje yra pasakiusi mums pakankamai gerai pažįstama Airijos Respublika.
Ačiū už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą