Purvas be įrodymų - įprasta praktika

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teisėja Regina Gudienė atmetė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Z.Vaišvilos ir buvusio Seimo nario A.Nako skundą dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento buvusio direktoriaus Alvydo Šiupario galimai nusikalstamų veikų. Pasak Z.Vaišvilos, šie pareigūnai į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ įrašė jį ir A.Naką.

„Kreipėmės į VSD, kad išaiškintų, kodėl mes laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai D.Jauniškis, turbūt išsigandęs bylos dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka, pernai raštu paaiškino, kad Z.Vaišvila ir A.Nakas nebuvo grėsmėmis nacionaliniam Lietuvos saugumui“, - „Vakaro žinioms“ paaiškino Z.Vaišvila.

Į 2015-ųjų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas signataras - Rolandas Paulauskas. Z.Vaišvilos teigimu, D.Jauniškis paaiškinęs, kad signatarai į sąrašą pakliuvo tik todėl, jog per dvejus metus ir tris mėnesius jie Rusijos žiniasklaidos cituoti apie 15000 kartų (t.y. apie 7500 kartų kiekvienas, jei jie cituoti vienodai). D.Jauniškio pasirašytame rašte taip pat nurodyta, kad per tą patį laikotarpį tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Rusijos žiniasklaidos cituota 18000 kartų, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius - 9000 kartų.

„Tačiau šie asmenys, taip pat ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią Rusijos žiniasklaida neabejotinai cituoja daug kartų dažniau, į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ neįrašyti“, - stebėjosi Z.Vaišvila.

Pasak signataro, keisčiausia, kad teismo nutartį teisėja R.Gudienė grindžia minėtu VSD atsakymu, kuriuo remiantis teigiama, jog 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ nurodyti teiginiai buvo išsamiai aptarti ir pagrįsti, ir yra nepaneigti, t.y. atitinka tikrovę. Bet teiginiai nenurodyti.

„Tačiau yra priešingai, VSD paaiškino, kad mes nesame grėsmės nacionaliniam saugumui. Tokiu būdu tampa neaišku, ar faktu R.Gudienė laiko tai, kad mes buvome paskelbti grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, ar tai, kad Z.Vaišvila buvo cituotas Rusijos žiniasklaidoje“, - kalbėjo Z.Vaišvila.

Todėl jis su A.Naku kreipėsi ne tik į minėtą teisėją, bet ir į teismo vadovybę, kad būtų išaiškintas šios institucijos sprendimas, nes, nesuprantant motyvų, neįmanoma sprendimo nė apskųsti. Kodėl A.Nakas pateko į grėsmingųjų sąrašą, teismas iš viso nepaaiškino, o Z.Vaišvilos atveju nurodė tik jo citavimą Rusijos žiniasklaidoje.

„Jei mes nesame grėsmės, kaip išaiškino VSD, tai kam tada mus reikėjo įrašyti į grėsmių vertinimą? O jei įrašė, bet nesame grėsmės, tai gal ir Rusija, kuri yra įrašyta, irgi nėra grėsmė, nors D.Grybauskaitė ją vadina teroristine valstybe?“ - retoriškai klausė Z.Vaišvila.

A.Nakui ir Z.Vaišvilai jų istorija primena neseniai kilusį skandalą dėl S.Sondeckio, D.Banionio bei V.Sladkevičiaus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras iš pradžių paviešino buvusių galimų KGB agentų sąrašą, kuriame figūruoja ir trijų jau apsiginti nebegalinčių minėtų žmonių pavardės, o dabar jau aiškina, esą tai nereiškia, kad jie bendradarbiavo su KGB. Bet dėmė jau mesta.

„Juos paminint neigiamame kontekste mestas šešėlis. Kaip ir ant mūsų, nors vėliau VSD išsigynė, kad nelaiko mūsų grėsmėmis“, - akcentavo Z.Vaišvila.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“