Šilumininkai: A. Sekmoko pristatytas projektas pabrangins šilumą galutiniam vartotojui

Šilumininkai: A. Sekmoko pristatytas projektas pabrangins šilumą galutiniam vartotojui

Energetikos ministerijos trečiadienį pristatytame naujajame Šilumos ūkio įstatyme reikšmingas tik vienas pasiūlymas - perimti valstybės nuosavybėn šilumos tiekimo (tinklo) veiklą, mano Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Anot šilumininkų, įgyvendinus šį pasiūlymą, šiluma pabrangtų.

"Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekspertai jau yra išreiškę vieną nuomonę dėl Arvydo Sekmoko planuojamo šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimo. Specialistų vertinimu, toks eksperimentas pabrangintų šilumą galutiniam vartotojui. Ne veltui tai nėra įgyvendinta nė vienoje pasaulio valstybėje ", - teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Jis pakartojo, kad A. Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove.

Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos "Euroheat&Power" prezidentas Birgeris Lauersenas (Birger Lauersen).

"Trečiasis ES energetikos paketas yra taikomas tik elektros energijos gamybai ir gamtinėms dujoms. Jis netaikomas centralizuoto šildymo tiekimui. Nėra ES teisės aktų, kurie verstų Lietuvą išskaidyti centralizuoto šildymo tiekimo įmones", - cituojamas B. Lauersenas LŠTA išplatintame pranešime spaudai.

A. Janukonis pabrėžė, kad pasaulinėje praktikoje patikrinti pagrindiniai būdai, leidžiantys mažinti šilumos kainas, yra du: pasenusių daugiabučių renovacija ir brangių gamtinių dujų keitimas pigesniu vietiniu kuru.

"Būtent šie veiksmai leistų realiai ir reikšmingai mažinti šilumos kainą, kitos iniciatyvos vertintinos kaip beprasmės", - įsitikinęs A. Janukonis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Miestuose, kurie plačiai vartoja lietuvišką biokurą, gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės 21 ct/kWh.

Energetikos ministras A. Sekmokas teigia, jog naujajame Šilumos ūkio įstatyme numatoma didinti valstybės įtaką šilumos ūkyje bei stiprinti jo valstybinį reguliavimą.

Anot ministro, Šilumos ūkio įstatyme norima sudaryti ir vienodas sąlygas tiek biokuro katilinių, tiek ir kitų šilumos gamintojų prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų - tokiu būdu siekiama įtvirtinti sąžiningą konkurenciją šilumos gamyboje ir perėjimą prie biokuro.

ELTA primena, jog Vyriausybei pristačius šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimą numatantį įstatymą, Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad šilumos ūkyje reikalinga sisteminė pertvarka, leisianti vartotojams gauti pačias pigiausias šilumos paslaugas.

"Buvo pristatyta Vyriausybės pasitarimui, mes jokių sprendimų nepriiminėjome. Tiesiog ministras, kadangi pradeda viešas konsultacijas, norėjo, kad ir ministrai būtų supažindinti su ministerijos parengtu projektu - svarbiu, daug naujų nuostatų, be abejo, bus daug diskutuojama", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras A. Kubilius, paprašytas pakomentuoti, kaip vertina Energetikos ministerijos siūlymus.

Šilumos ūkio įstatymą, kuriuo siūloma suteikti daugiau teisių vartotojams ir griežtinti šilumos tiekėjų kontrolę, parengė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder