Vakar Susisiekimo ministerijoje tartasi, kaip paspartinti pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos planavimo darbus, kad juos būtų galima finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų.
Žinia, pietinį aplinkkelį norima nutiesti dėl to, kad uostamiestyje sumažėtų sunkiasvorio transporto srautai. Įgyvendinant šį projektą nuo sankryžos su Jūrininkų prospektu pietryčių kryptimi būtų pratęsta Minijos gatvė. Ji pasiektų Taikos prospektą, suktų į pietus iki geležinkelio stoties "Draugystė", kur pasuktų į rytus ir ties Dumpiais įsilietų į kelią Klaipėda-Šilutė.
Dar šią gegužę Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui pristatant ruošiamą detalųjį planą buvo akcentuota, kad buvo parengti trys galima trasos variantai ir nuspręsta pasirinkti tą, kuris "prašys" mažiausiai žemės visuomenės poreikiams. Klaipėdos mieste trasa nekerta nė vieno privataus sklypo, o rajone brėžiama per žemiausią vertę rinkoje turinčią žemės ūkio paskirties žemę.
"Detalusis planas, kurio rengėjas yra Klaipėdos savivaldybė, turėtų būti baigtas rengti dar šiemet. Paskui vyks viešasis jos svarstymas. Pasitarime kalbėjome ir apie tai, kaip turės vykti žemės paėmimas visuomenės reikmėms. Nei kiek tam reikės lėšų, nei kas jas skirs, pasakyti dar negaliu, tačiau akivaizdu, kad tai bus ne savivaldybės. Taip pat galimi žemės mainai. Vakar vyko konstruktyvus pasitarimas, visi iš jo išėjo su konkrečiomis užduotimis", - sakė pasitarime dalyvavęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.
Tuo metu pasitarimui pirmininkavęs susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tikino, kad dabar svarbiausia, jog detaliojo ir specialiojo planų rengimas būtų baigtas iki kitų metų pabaigos, nes tik tokiu atveju šių darbų finansavimui bus galima skirti lėšų iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų.
"Žemių išpirkimas - sudėtingas ateities klausimas. Mano nuomone, prie to turėtų šiek tiek prisidėti ir savivaldybės, nes nutiesus išvažiavimo kelią jos gaus konkrečią naudą - Klaipėda atsikratys vilkikų srautų, o rajone šalia naujo kelio gali pradėti kurtis nauji investuotojai", - sakė A. Štaras.
Lėšų kelio tiesimo finansavimui esą jau gali tekti ieškoti 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje.
Martynas VAINORIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą