Lietuvoje jau įprasta, kad politikai įsisenėjusias problemas imasi spręsti tik įvykus tragedijai. Tačiau net ir tada jie neretai apsiriboja tik papliaukšėjimu liežuviais bei pažadų žarstymu. Ugniagesiai gelbėtojai teigia dėl darbuotojų stygiaus kartais išgalintys tik likviduoti gaisro padarinius, nes gelbėti žmones ir jų turtą būna per vėlu. O gal problemos neliktų, jei ugniagesių gelbėtojų išvis būtų atsisakyta? Visą naštą dėl ugnies eibių būtų galima užkrauti ant draudikų pečių. Sudegė namas - draudimas išmoka savininkui kompensaciją. Gaisre žuvo žmogus - draudimo išmoką gauna nelaimingojo artimieji. Kaip jums tokia perspektyva, ponai išrinktieji?
Nėra pinigų, nėra ir darbuotojų
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas rėžia tiesiai šviesiai - situacija, kurioje šiandien yra atsidūrę statutiniai ugniagesiai gelbėtojai, yra itin sudėtinga. „Komandose katastrofiškai trūksta ugniagesių gelbėtojų, todėl į iškvietimą kartais vyksta ekipažas, sudarytas tik iš vairuotojo ir 1 - 2 ugniagesių gelbėtojų, nors pagal standartą ekipažą turi sudaryti 6 žmonės, - sako A.Lisauskas. - Dėl to išauga grėsmė ir nelaimės ištiktų žmonių turtui bei gyvybėms, ir patiems ugniagesiams gelbėtojams, kurie, trūkstant darbuotojų, yra priversti pažeidinėti darbo saugos reikalavimus ir rizikuoti. Ugniagesių gelbėtojų darbas nuo policininkų tuo ir skiriasi, kad žmonėms gelbėti ekipažo, susidedančio vos iš dviejų ugniagesių gelbėtojų, neužtenka. Apie tai ne kartą esame informavę ir darbo saugos specialistus, ir Vyriausybę. Visi tik pagūžčiodavo pečiais, kad standarto neatitinkantys ekipažai į gaisrus vykti negali, deja, taip yra iki šių dienų. Žmonių gyvybes gelbėti kažkas vis tiek turi“.
Vien Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (APGV) šiuo metu yra 40 neužimtų etatų. Šiemet iš šios valdybos padalinių savo noru pasitraukė 4 ugniagesiai gelbėtojai, darbą pradėjo 3. „O ar gali būti kitaip, jei pradedantis ugniagesys gelbėtojas į rankas tegauna 450 eurų atlyginimą? - klausia A.Lisauskas. - Kuo pradedantis ugniagesys gelbėtojas skiriasi nuo pradedančio policininko, kuris į rankas gauna 700 eurų algą? Nuo rugsėjo 1 d. po 15 - 20 eurų padidėjo algos pagal darbo sutartis dirbantiems ugniagesiams gelbėtojams, o statutiniams ugniagesiams gelbėtojams atlyginimai nepadidėjo nė euru. Sveikatos iš ugniagesio reikalaujama kaip iš kosmonauto, o algos išmokami grašiai“.
Dabartinis šalies premjeras, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis kadaise profesinėms sąjungoms žadėjo, kad mūsų šalies vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, tarp jų - ir ugniagesiai gelbėtojai, turėtų uždirbti bent jau po 1 tūkst. eurų „į rankas“. Tačiau pažadas ir liko pažadu. Dėl neadekvačiai mažų atlyginimų Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į šalies Vyriausybę. Praėjo jau daugiau nei mėnuo, o iš Vyriausybės rūmų - spengianti tyla.
Technikos daugiau nei ugniagesių
Kaip nuo nepriteklių gelbėjasi iš kuklių atlyginimų išgyventi turintys ugniagesiai gelbėtojai? Pasak Šiaulių APGV 3-iosios komandos viršininko Mečislovo Jurio, jauni žmonės, neišgalėdami išlaikyti savo šeimų, prašosi išleidžiami neapmokamų atostogų. „Ne dėl to, kad yra visko pertekę ir gali sau leisti atostogauti be atostoginių, o dėl to, kad galėtų bent porai mėnesių išvažiuoti į užsienį uždirbti pinigų šeimai, - pastebi M.Jurys. - Komandų vadovai priversti tenkinti tokius prašymus, nes kitu atveju žmonės gali išvis palikti tarnybą“.
Žmogiškųjų išteklių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) padaliniai stokoja ne tik dėl menkų atlyginimų, bet ir dėl naujos tvarkos, įsigaliojusios kartu su naujuoju statutu. Naujasis statutas reglamentuoja, kad ugniagesio darbo savaitė susideda ne iš 48 valandų, kaip anksčiau, o iš 40 valandų. Iš vienos pusės žvelgiant - sveikintinas žingsnis, nes ugniagesiams atsirado daugiau laiko poilsiui. Tačiau yra ir kita medalio pusė: para bet kokiu atveju nesutrumpėjo, o mokėti darbuotojams už viršvalandžius nėra iš ko.
O ką daryti, jei komandoje, kurioje iš 9 etatų 1 yra laisvas, 1 ugniagesys gelbėtojas atostogauja, 1 prireikia suteikti išeiginę, 1 suserga? Lieka 3 vairuotojai ir 2 ugniagesiai gelbėtojai. Kaip jiems sukomplektuoti vieno kopėčių automobilio ir dviejų autocisternų ekipažus? Nuo tokio rebuso prasideda dažna ugniagesių gelbėtojų darbo diena. „Kad užtikrintų būtinas darbo sąlygas, į įvykio vietas kviečiame papildomus ekipažus iš kitų vietovių, nes mums reikia daugiau žmonių, - sako A.Lisauskas. - Tokiais atvejais į gaisravietę privažiuoja daugiau gaisrinės technikos, nei pačių ugniagesių“.
Politikų pažadai ir lieka pažadais
Lėšų stinga ne tik ugniagesių gelbėtojų atlyginimams, bet ir technikos priežiūrai. „Visų devynių Šiaulių APGV padalinių turimiems 76 automobiliams prižiūrėti kas ketvirtį skiriama apie 20 tūkst. eurų, - skaičiuoja A.Lisauskas. - Iš jų 7 tūkst. eurų reikia skirti dviejų autocisternų nuomai, dar tiek pat kainuoja kuras. Lieka 6 tūkst. eurų, iš kurių turi užtekti ir technikos draudimui, ir techninėms apžiūroms, ir remontui. Buvo atvejis, kai vienoje komandoje sugedo kopėčių automobilio greičio dėžė, o jos remontas kainavo 4 tūkst. eurų. Kas tada lieka kitoms mašinoms?“
Ugniagesiai gelbėtojai sako galintys tik pasvajoti apie brangios technikos apdraudimą KASKO draudimu. Užtat yra priversti rizikuoti tiek savo, tiek tarnybos materialine gerove. Įdomu, iš kokių lėšų ugniagesiui gelbėtojui reikėtų padengti remonto išlaidas, jei avariją patirtų jo valdomas keltuvas, kainuojantis apie 300 tūkst. eurų? Nuo avarijų juk ir profesionalai neapsaugoti. Pasak ugniagesių gelbėtojų, lėšų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje trūksta kone visur, kur pirštu dursi. „Dėl lėšų stygiaus jau seniai atsisakyta kiemsargių, kito aptarnaujančio personalo, - sako A.Lisauskas. - Gerbūvio darbus atlieka patys ugniagesiai gelbėtojai, o paskui kalčiausi lieka jų viršininkai, neva išnaudojantys pavaldinius“.
O ką politikai? Ugniagesiams gelbėtojams žarstant žarijas, politikai dažniausiai žarsto tik pažadus. Kai 2012 m. sausio 26 d. paryčiais suliepsnojo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, paaiškėjo, kad Kelmės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturi kopėčių automobilio. Šią techniką į Tytuvėnus tąsyk teko siųsti iš Šiaulių. „Kaip taip gali būti, kad Kelmėje nėra kopėčių automobilio?! Kas čia per netvarka?!“ - nepraleido progos tąsyk viešai papostringauti politikai (pavardės redakcijai žinomos, - aut. past.). Ir tuoj pat pažadėjo pasirūpinti, kad kopėčių automobilis Kelmės ugniagesiams gelbėtojams būtų nupirktas. Atspėkite, ar politikai savo pažadą ištesėjo? Po šio gaisro praėjo jau 5,5 metų, o kopėčių automobilis taip ir liko politikų pažaduose.
- Kodėl pradedantis policininkas šiandien uždirba daugiau nei pradedantis ugniagesys gelbėtojas? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio VAITKEVIČIAUS.
- Kai policija darė reformas, ieškojo būdų taupyti atsisakydama pastatų, ankstesnis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas nieko panašaus nedarė. Naujajam departamento vadovui ministerija yra aiškiai suformulavusi veiklos kryptis ir uždavinius: yra nurodyta, kad darbo užmokesčio didinimas turi būti prioritetas. Tuo keliu ir einama: nuo rugsėjo 1 d. apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandų ugniagesiams, dirbantiems pagal darbo sutartį, atlyginimai padidėjo 15 - 25 eurais. Tai, žinoma, ne milijonas, bet pirmieji daigai jau matyti.
- Ar normalu, kad ugniagesiai gelbėtojai, dėl žmonių stygiaus negalėdami sukomplektuoti pilno ekipažo, priversti pažeidinėti darbo saugos taisykles ir vykti į iškvietimus po vieną ar po du?
- Tam, kad nepavyksta suformuoti komandų, irgi turi įtakos per maži ugniagesių gelbėtojų atlyginimai. Norint išspręsti darbuotojų stygiaus problemą būtina ieškoti finansų.
Kęstutis Lukošius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius:
- Labai norėtųsi, kad būtų užtikrintas tiek gyventojų, tiek ugniagesių gelbėtojų saugumas. Bet vien gerų norų neužtenka, daug kas priklauso ir nuo finansinių galimybių. Šiuo metu Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 2533 pirminės grandies pareigūnai (ugniagesiai gelbėtojai, vyr. ugniagesiai, skyrininkai ir kt.), bet yra ir 377 laisvi etatai. Vadinamąjį nekomplektą šiuo metu sudaro apie 13 proc.
Kad situacija keistųsi, yra ieškoma sprendimų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente šių metų balandžio mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, kuri jau yra parengusi ir pateikusi pasiūlymus dėl valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos organizavimo tobulinimo. Yra žengti ir pirmieji žingsniai - priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pavaduotojų funkcijos perkeltos tarnybų viršininkams, panaikinti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrių viršininkų etatai. Pokyčių imamasi ir departamentui pavaldžiose įstaigose - Gaisrinių tyrimų centre ir Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Be to, reformos vyks ir departamente, ir apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose. Tai padės sutaupyti apie 2 mln. eurų, kuriuos bus galima skirti ugniagesių gelbėtojų atlyginimų didinimui.
Yra numatytas ir neeilinis statutinių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu bus padidinti koeficientai, jeigu pareigūno veikla bus įvertinta labai gerai. Tad priklausomai nuo turimo koeficiento, statutinių pareigūnų atlyginimai pakils nuo 10 iki 30 ir daugiau eurų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą