Z. Vaišvila: kas pasikeitė nuo tarybinių laikų, kuomet Lietuvos geologai griežtai prieštaravo AE statyboms?

Z. Vaišvila: kas pasikeitė nuo tarybinių laikų, kuomet Lietuvos geologai griežtai prieštaravo AE statyboms?

Prieš 40 metų, Maskvai ėmus planuoti statyti atominę elektrinę šalia Drūkšių ežero, Lietuvos geologų išvada buvo aiški - hidrogeologinės sąlygos tam netinkamos ir prieštarauja Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimams. Neaišku, kodėl dabar Lietuvoje šios geologų išvados yra ignoruojamos ir ruošiamasi elektrinę statyti beveik toje pačioje vietoje, antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

Pasak Z. Vaišvilos, Maskvai statyti elektrinę būtent prie Drūkšių buvo labai paranku - patogu pervežti medžiagas iš Leningrado (dabar Sankt Peterburgas - ELTA), kur ką tik buvo baigta statyti elektrinė, Drūkšių ežero dydis buvo patogus, be to, tai turėjo ir padėti spręsti nacionalinį klausimą, į lietuvių tautą įliejant daugiau kitataučių, atvykstančių dirbti į elektrinę. Tačiau Lietuva su tuo nesutiko.

"Mūsiškė tarybų valdžia spardėsi labai dalykiškai. Reikia nulenkti galvą prieš tuos žmones, kurie tyrė ir nebijojo pasakyti savo nuomonę Maskvai. Mūsų mokslininkus reikia vardinti, apdovanoti už ilgamečius darbus ir pasipriešinimą Maskvos iniciatyvoms. (...) Lietuvos geologų pažymos išvada buvo nedviprasmiška - Drūkšių ežero aplinka dėl hidrogeologinių sąlygų netinka atominės elektrinės statybai. Gruntiniai vandenys, maitinantys didžiuosius miestus, yra per daug arti paviršiaus ir tokio didelio objekto kaip atominė elektrinė statyti negalima", - teigė Z. Vaišvila.

Jis pažymėjo, kad galiausiai elektrinei statyti leidimą suteikė tik iš Maskvos atsiųsti geologai, ir kėlė klausimą, kas leido statyti atominę elektrinę Visagine dabar. Nei TATENA saugumo taisyklės, kuriomis 1972 m. rėmėsi Lietuvos geologai, nei geologinės sąlygos, pasak signataro, pasikeisti negalėjo.

"Klausimas yra toks - kas gi pasikeitė geologinėje aplinkos struktūroje, kad dabar ten jau galima statyti Visagino atominę elektrinę?", - retoriškai klausė Z. Vaišvila.

Seimo narys Vidmantas Žiemelis konferencijoje sakė, kad norėdamas išsiaiškinti, ar situacija Lietuvoje pasikeitė ir ar atlikti nauji tyrimai, kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos.

"Tarnyba sako, kad, jos turimais duomenimis, Visagino AE statybų aikštelės projektinius, inžinerinius, geologinius ir geotechninius tyrimus nustatyta tvarka atlieka įmonės UAB "Artva", UAB "Geobaltic", UAB "Ingeo", turinčios Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimus atlikti žemės gelmių tyrimus", - apibūdino geologijos tarnybos atsakymą V. Žiemelis.

"Tai atiduodame privačioms tarnyboms tikrinti, duoti išvadas? Už pinigus jos viską padarys, kokią muziką užsako, tokią ir groja", - piktinosi jis.

V. Žiemelis taip pat tvirtino, kad iš geologijos tarnybos atsakymo esą neįmanoma suprasti, ar ši institucija tik peržiūrėjo įmonių išvadas dėl atliktų geologinių tyrimų, ar jas ir patvirtino. Jo teigimu, tarnybos vartota frazė "išvados įvertintos teigiamai" yra per daug abstrakti, be konkretumo, jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarnyba savo išvadose cituoja 1972 m. Lietuvos geologų išvadas, įvardindama jas kaip "adekvačias šiandien".

"Visų pirma matome, kad valstybinė struktūra išsisuko nuo savo parašo dėjimo. Tik pasakė, kad tyrimus privačios įmonės atliko. (...) 1972 m. išvados, jos minimos ir šiame geologijos tarnybos rašte, ir sakoma, kad teigiamai įvertintos. Tai palaukite, per 40 metų niekas geologinėse struktūrose negalėjo pasikeisti. Tai gal TATENA taisyklės pasikeitė? Jūs norite pasakyti, kad po Fukušimos ir Černobylio TATENA susilpnino saugos reikalavimus? Kas ką kvailiais laiko?", - klausė Z. Vaišvila.

Signataras taip pat tvirtino, kad, pagal TATENA taisykles, jeigu šios nepasikeitė, norint statyti elektrinę netoli kitos valstybės sienos reikalingas šios valstybės sutikimas.

"Ar Lietuvos valdžia davė sutikimą Rusijos Federacijai statyti Kaliningrado srityje, prie mūsų sienos? Jeigu nedavė, tai kodėl tyli, neprotestuoja ir nerodo pirštu, kad taisyklės pažeistos? Ar davė sutikimą Baltarusijai statyti atominę elektrinę už 30 km nuo Vilniaus? Ir ar gavo pati sutikimą statyti atominę elektrinę?", - klausė Z. Vaišvila.

Signataras taip pat teigė suskaičiavęs, kad iš 500 atominių reaktorių, pastatytų taikiems tikslams, kritinius gedimus patyrė 6 - visi keturi Fukušimos reaktoriai, Černobylio reaktorius ir Trijų mylių salos reaktorius JAV, ir tik pastaruoju atveju pavyko suvaldyti situaciją, kad būtų išvengta katastrofos.

"Tai 1,2 proc. avarijos tikimybė. Ar kas nors iš jūsų sėstumėte į automobilį ir važiuotumėte prie jūros, jeigu žinotumėte, kad 12 automobilių iš 1000 patirs avariją?", - kėlė retorinį klausimą Z. Vaišvila.

"Mechanizmas sudėtingas. Yra žmogiškas faktorius, yra kompiuterinio įsilaužimo tikimybė. Yra teroro galimybės. Žinokime, su kokiu žaisliuku turime reikalą. Nė vienas politikas neturi teisės spręsti. Spręsti turi teisę tauta, ar ji prisiima tą riziką", - sakė Z. Vaišvila.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder