Kuršių nerijoje plovą verdantis vyras susidraugavo su lape

Kuršių nerijoje plovą verdantis vyras susidraugavo su lape

Kuršių nerijoje gryname ore plovą dažnai verdantis virtuvės šefas susipažino su lape, kurią kartą priviliojo šio patiekalo kvapas. Nuo tada vos tik pasklinda verdamos mėsos garai, laputaitė visada prisistato. Tokią draugystę pastebėję Kuršių nerijos gyventojai virtuvės šefą jau praminė Mažuoju princu.

Maisto gaminimo šefas Antanas verda plovą. Tačiau Kuršių nerijoje jis žinomas ir kitu vardu – vietiniai vyrą jau praminė Mažuoju princu. Mat Antanas, kaip ir Egziuperi knygos personažas tapo geriausiais draugais su vietine lapute. Pirmą kartą jie abu susitiko, kai Antanas Nidoje virė gardžiai atrodantį plovą.

„Verdam plovą prie Tomo Mano muziejaus Nidoje ir pastebėjom vieną kartą nuo kalno, taip iš lėto, iš lėto nusileidžia lapė. Galvojam, gal ji ten šonu kur eis, nueis ir tuom ir baigsis.

Bet ji, užuodusi kvapą, pradėjo ratais, ratais, vis arčiau ir tiek įsidrąsino, kad visiškai šalia, palei tą vežimėlį vos ne vaikščiojo“, – sako šefas Antanas Miežanskas.

Ir nuo tada, kiekvieną kartą kai tik Antanas užkuria ugnį ir į dubenį suberia mėsą, o jos kvapas pasklinda po apylinkes, pas jį ateina lapė. Keisčiausia, kad gyvūną traukia tik plovas. Kai Antanas verda ar kepa kitus patiekalus, rudoji nekiša nosies iš miško:

„Ji prisijungia šitoj stadijoj. kai mes troškinam mėsą. Nes aiškus kvapas, prieskoniai kol neužmuša visko. Kol gryna mėsa aliejuje, tai va toj stadijoj.“

Lapė nebūtų lapė – tikra gudruolė. Rudoji vis pasistiebdama ieško, kaip įveikti ją nuo kvepiančios mėsos skiriančią tvorą. O atėjusi laukia, gal ir jai teks koks kąsnelis.

„Pasisukiojo, pasisukiojo, padraugavo su lankytojais, pasižvalgė ir po to nusprendė išeiti ji ir jai trukdė vienas kuoliukas. Ji, matyt, buvo nusižiūrėjus, kad jis toks silpnas. Tai ji su dantim vieną tą kuolą tvoros išlupo ir pasidarė sau praėjimą ir drąsiai sau marširavo į priekį ir atgal“, – pasakoja A. Miežanskas.

Vardo Antanas lapei nedavė, sako nenori prie jos labai prisirišti. Po to esą bus sunku su ja atsisveikinti. Nedavė vyras gyvūnui ir mėsos. Aiškina, jog žino, kad laukiniams gyvūnams maisto duoti negalima, mat taip žvėrys įpranta patogiai rasti ėdesio ir laukinėje gamtoje nebeišgyvena. Tokį vyro požiūrį giria gamtininkai.

„Pradėkim, kad lapė yra ne naminis gyvūnas. Faktiškai, ji yra laukinis. Bet ji, kaip ir visi kiti, turbūt, pripranta, jei yra maisto ar dar kas nors. Blogo nieks nelinki, su pagaliu nemuša, neveja, ji pripranta ir pasidaro kaip žmogaus draugas“, – teigia Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius.

Tad Antanas lapės ir neprisijaukino. Tik susidraugavo. Juolab, kad Kuršių nerijos Mažasis princas sezoną jau baigia – plovo gryname ore šiemet nebevirs. Tad lapė žiemos miškuose.

Tačiau, turbūt abu tikisi, kad kitą vasarą, po apylinkes pasklidus mėsos kvapui, abu vėl susitiks.

Sidebar placeholder