Vakar vykusiame Asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdyje buvo diskutuojama, kodėl nemažėja pacientų skundų dėl Klaipėdos gydytojų darbo. Esą žmonės nepatenkinti dėl ilgų eilių, kai kurių netenkina siuntimų išrašymo tvarka. [CITATA]
"Komisiją dažnai pasiekia skundai dėl to, kad pacientams tenka laukti ne vieną savaitę, kol patenka pas specialistą. Vienam žmogui neseniai buvo pasakyta, jog jam tik liepos 19 dieną ateis eilė, kai jis galės užsiregistruoti kolonoskopijai, o pati procedūra vyks geriausiu atveju rugpjūtį. Sutikite, kad skamba absurdiškai. Tad įdomu, kur yra pagrindinė problema - ar trūksta specialistų, ar yra kitų niuansų?" - teiravosi komisijos pirmininkė Natalja Istomina.
Pasak jos, daugiausia skundų gaunama iš mažamečius vaikus auginančių mamų. Esą joms dažnai būna sudėtinga iš šeimos gydytojo gauti siuntimą pas norimą specialistą.
Eilės tik pas geidžiamiausius
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys pritarė, kad panašių skundų sulaukia ir jo vadovaujama įstaiga, tačiau esą ilgas eiles kartais sukuria ir patys pacientai, ypač tuomet, kai visi nori patekti pas vieną specialistą, nes jis esą geriausias.
"Tos pačios srities specialisto vienur gali tekti laukti ir 40 dienų, o kitoje įstaigoje gali patekti ir kitą dieną. Manau, kad didelę įtaką tam turi gydytojo kompetencija. Pavyzdžiui, yra tokių vaikų kardiologų, kuriems savo atžalas nori parodyti kone visi tėvai, tad nėra ko stebėtis, kad jiems eilėje tenka palaukti ir 60 dienų", - pastebėjo A. Bumblys.
Jis priminė, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos interneto tinklalapyje galima stebėti, kiek dienų gali tekti laukti pas vieną ar kitą specialistą antrinės sveikatos priežiūros įstaigose.
"Tiesa, tenka pripažinti, kad skelbiama informacija nėra 100 procentų tiksli, paskambinę į konkrečią registratūrą galite išgirsti ir kitokį atsakymą. Žodžiu, gali būti šiokia tokia paklaida. Visgi manau, kad bet kurioje registratūroje pacientas turėtų būti informuojamas, kiek jam teks laukti eilėje ir kurioje įstaigoje pas tokį pat specialistą eilė trumpesnė", - svarstė A. Bumblys.
Siunčia kas ketvirtą
Diskusijos metu iškilo klausimas, kad galbūt ne kiekvieną pacientą reikėtų siųsti pas specialistus, tuomet esą nebūtų ir tokių eilių.
"Pati rašiau magistro darbą apie siuntimų kokybę. Juk kiek būna šeimos gydytojo praktikoje tokių atvejų, kai pacientas įlenda pro duris ir prašo: "Man tik siuntimo." Kokia gali būti tokio siuntimo kokybė, kai nėra atlikta jokių tyrimų? Miežis išdygo - jau prašosi pas akių gydytoją. O pabandykite neduoti tokiam pacientui siuntimo - išeis į kitą gydymo įstaigą. Konkurencija dabar didelė, todėl dažnai ne šeimos gydytojai, o patys pacientai sprendžia, ar jiems reikia kito specialisto konsultacijos, ar ne", - pastebėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
"Blogai, kad gydytojai pasiduoda pacientų įtakai, nes tai tik šeimos gydytojo kompetencija - reikia siuntimo pas specialistą ar ne", - pabrėžė A. Bumblys.
PRIEŽASTIS. Teigiama, kad ilgas eiles kartais sukuria ir patys pacientai, ypač tuomet, kai visi nori patekti pas vieną specialistą, nes jis esą geriausias. Redakcijos archyvo nuotr.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasų atstovai pastebėjo, kad gydymo įstaigos skiriasi ir išrašomų siuntimų skaičiumi. Padarius analizę, paaiškėjo, jog uostamiestyje vyrauja tokia tendencija, kad kas ketvirtą pacientą šeimos gydytojai siunčia konsultuotis pas specialistus. Tačiau yra ir tokių įstaigų, kur pas specialistus siunčiama per 40 proc. pacientų.
"Taigi negalima sakyti, kad Klaipėdoje šeimos gydytojai dirba tik "ant siuntimų". Pavyzdžiui, Šilutėje yra tokių atvejų, kai siuntimai išrašomi 60-70 procentų pacientų. Vadinasi, ten šeimos gydytojai nepasitiki savo kompetencija", - pastebėjo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovas.
Tačiau yra ir kitų kraštutinumų. Pavyzdžiui, vienos klinikos duomenimis, pas specialistus siunčiama vos 7 proc. pacientų.
"Visai neseniai buvo atvejis, kai vienas žmogus savaitę vaikščiojo su infarktu, o jam šeimos gydytojas nustatė skrandžio problemą, paskui dar kitą diagnozę. Viskas baigėsi ligoninėje, kai jis ten buvo atvežtas itin sunkios būklės", - pasakojo N. Istomina.
A. Bumblys priminė, kad tokiais atvejais medikui gali būti iškelta ir baudžiamoji byla.
Pasak jo, pirminės sveikatos priežiūros įstaiga nuo to, kiek išrašė siuntimų, nieko nepraranda ir nieko papildomai negauna.
"Jei įstaiga rašo labai daug siuntimų, galima suabejoti tik toje įstaigoje dirbančių gydytojų kompetencija", - pastebėjo A. Bumblys.
Kai ateina eilė - nebereikia?
J. Asadauskienė iškėlė ir dar vieną opią problemą - esą labai dažnai pas specialistus užsirašę pacientai skirtą dieną paprasčiausiai neatvyksta, tad medikas sėdi be darbo, o tuo metu galėtų padėti žmogui, kuriam labai reikia pagalbos.
"Manau, kad tos ilgos eilės susidaro ir dėl pačių pacientų kaltės. Užsiregistruoja, bet kai reikia ateiti - neateina. Gydytojai pas mus nėra gerbiami. Pamenu, vienoje konferencijoje neatvyko dalyvis iš Japonijos, nes tą dieną jis buvo užsiregistravęs pas gydytoją ir negalėjo to vizito atšaukti. Kai pas mus šitaip atsakingai bus žiūrima į medikų darbą - daug kas pasikeis", - įsitikinusi J. Asadauskienė.
Šiek tiek vilčių vis dar dedama į niekaip nepradedančią normaliai funkcionuoti dešimtis milijonų surijusią e sistemą.
Be kita ko, komisijos posėdyje svarstyta ir tai, kodėl Klaipėdoje taip stringa prevencinės programos onkologiniams ligoniams. Todėl nuspręsta kreiptis į medicinos įstaigas, kad jos pateiktų analizę, ką jos nuveikė šioje srityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą