Tačiau realybė paprasta – didėjant automobilių srautui ir skaičiui, turgaus aikštelė, deja, nepaplatėjo. Rodos, Gargždai – ne didmiestis, tačiau iš kito miesto galo dažnas pėsčiomis čia nebeatkulniuoja.
Turgaus valdžia sakosi daranti viską, kad patogu būtų ir prekeiviams, ir pirkėjams. Tačiau tam, kad įtiktų visiems, teks imtis rimtesnių tvarkos palaikymo priemonių.
Aikštelių vis negana
UAB "Gargždų turgus“ didžiąją dalį – 90 proc. – akcijų valdo Klaipėdos rajono savivaldybė. Kita dalis išbarstyta privatiems asmenims. Įmonės valdyba posėdžiuose neretai svarsto ir privažiavimo klausimą. Štai prieš porą metų Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas nurodė nuimti ženklus, draudžiančius statyti automobilius prekybos centro "Senukai“ aikštelėje, taip pat buvusios kulinarijos kieme.
UAB "Gargždų turgus“ direktorė Danutė Jonikaitė pasakojo, kad prieš dešimtį metų ties mėsos paviljonu buvo nubrėžta geltona linija, draudžianti statyti transportą.
"Vėliau, atsiradus "Maximai“, vietos automobiliams buvo per maža ir nebeliko nieko kito, kaip leisti sustoti ties mėsos paviljonu. Kasdien ryte pati čia būnu ir matau, kad viena aikštelės eilė užstatoma iki 10 val., o apie 11 val. jau visur pilna – tiek "Maximos“, tiek turgaus plote. Tada pradedama statyti mašinas ant šaligatvio“, – sakė ji.
Pagal aikštelės paskirstymą dvi linijos priklauso minėtam prekybos centrui, o kitos dvi – atvykstantiesiems į turgų.
Visgi D. Jonikaitė pripažino, kad su prekybininkais ne visada lengva susitarti, kai šie užima pėsčiųjų plotą.
"Pavyzdžiui, bulvėmis prekiaujantis ūkininkas įsitikinęs, kad stovėdamas ant žvyruotos dangos sulauks daugiau klientų. Prekeivių laikraščiais mašina taip pat stovi ant šaligatvio, bet jei juos pastatysiu prie drabužių, niekas nepirks. Stengiamės daugumą sutalpinti prekybinėje teritorijoje, bet kartais būna, kad atvažiavusiam senukui nepaaiškinsi, jog eitų prie prekystalio. Prekeivės našlaitėmis vis sako, kad kitoje vietoje jų niekas nematys. Kaip bebūtų, jau daugiau nei mėnesį prekiauti po paviljono langais nebeleidžiame“, – informavo direktorė.
Nėra kur plėstis
D. Jonikaitė įsitikinusi, kad automobilių statymo suvaržymai atbaidytų dalį turgaus klientų.
"Statant mašinas palei mėsos paviljoną, telpa dar pusantros aikštelės eilės. Žinoma, būtų daug paprasčiau vėl čia nubrėžti geltoną liniją – ir praeiti lengva, ir šaligatvio taip greit nereikėtų rekonstruoti. Be to, valytojoms dažnai tenka nuo šaligatvio plauti mašinų tepalus“, – svarstė D. Jonikaitė.
Turgaus teritoriją sudaro 35 arai, iš kurių 27 arai yra tvora aptverta prekybinė teritorija.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas, bendrovės "Gargždų turgus“ valdybos pirmininkas, apgailestavo, kad stovėjimo aikštelių problema aktuali visame mieste. Vis dėlto jis akcentavo, kad ne prekybininkai turguje turėtų diktuoti taisykles.
"Valdybos posėdžiuose ne kartą akcentavome, kad negalima vieniems leisti prekiauti ant šaligatvio, o kitus varyti prie stalų. Trūksta elementarios tvarkos. Suprantu, kad sezono metu padaugėja prekiautojų sodinukais, ir turgus dėl to kemšasi, tačiau jis yra toks, koks yra“, – įsitikinęs A. Kampas.
Jis suprantąs, kad su turgininkais ne visada pavyksta susitarti, dėl to ir kyla problemų virtinė.
Ateityje – tik svajonės
Pasak A. Kampo, savininkams atsiėmus savo žemes, vieną sklypą šalia turgaus nupirko "Maxima“, o kitas ir liko apleistas. Dabar galima tik pasvarstyti, kad didiesiems prekybos rykliams nupirkus antrąjį, anuomet čia buvo galima įrengti aikštelę.
"Visa turgaus teritorija apribota statiniais, gatve – jos nebeištempsi. P. Cvirkos ir J. Basanavičiaus gatvės apskritai problemiškos – kiekvienas važiuojame atskira mašina, visi bandome tilpti į turgaus aikštelę“, – svarstė jis.
Pasak bendrovės valdybos pirmininko, ateityje vis tiek teks pereiti prie šiuolaikiškos turgaus prekybos.
"Turgaus teritorija nėra iki galo sutvarkyta, nebaigtos detaliojo planavimo procedūros. Dabar, kai rengiamas miesto bendrasis planas, jų baigtis nebeskubinama. Visgi dabar darant detalųjį planą reikėtų iškart numatyti paviljono statybą“, – sakė A. Kampas.
Jis priminė, kad dar 1995 m. turguje buvo numatyta statyti panašaus į prekybos centrą tipo pastatą, kuriam buvo padarytas ir techninis projektas. Tačiau planus ir vėl sujaukė "Maxima“.
Prekeiviams gerins sąlygas
D. Jonikaitė, kalbėdama apie turgaus paviljono statymo galimybę, akcentavo, kad tai prekybininkams skaudžiai kirstų per kišenę.
"Žinoma, prekeiviai kartais pasvaičioja, kad būtų gerai turėti uždaromas kabinas, bet už jas reikėtų mokėti po 40-50 litų per dieną. Prieš keletą metų Plungėje pastačius paviljoną turgus tapo tuo pačiu "Akropoliu“ – prekiauja įmonės, o sodininkų su daigeliais po litą niekas neatvažiuoja“, – sakė D. Jonikaitė.
Ji informavo, kad per šiuos metus turguje numatoma įrengti prekybos patalpas – kioską – įvežtinių daržovių ir vaisių prekybai. Įgyvendinus apie 70 tūkstančių litų investicijų reikalaujantį projektą šiais produktais būtų galima prekiauti nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Mėsos ir pieno paviljone taip pat numatoma pakeisti langus. "Norėtume atlikti ir daugiau smulkesnių remonto darbų, tačiau viskas priklausys nuo to, kiek turėsime lėšų“, – teigė direktorė.
Turguje "Bangos“ korespondentės pakalbinti keli praeiviai nusistebėjo situacijos problemiškumu.
"Kasdien pro čia einu į darbą ir man tai bėdų nesukelia. Juk nesame kažkokie milžinai, kad netilptume“, – traukė pečiais gargždiškė Irena.
Pensininkė Rūta, randanti vietos ir dviračiui pastatyti, svarstė: "Žmonės labai mėgsta zyzti. Kuo geriau gyvename, tuo visiems blogiau. Man kaip tik patogu, kai viską galiu nusipirkti vienoje vietoje, nereikia lakstyti po visą turgų.“
Rajono valdžia yra apsvarsčiusi ir turgaus kėlimo į miesto pakraštį variantą, tačiau ši idėja greičiau utopinė.
"Kol tai įvykdytume, reikėtų praeiti kryžiaus kelius ir įmerkti į projektą keletą milijonų. Kuo beužsiims verslininkai, jei savivaldybė pradės užsiiminėti prekyba?“ – retoriškai klausė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas.
"Banga"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą