Keturpolio idėja - sunkiai įgyvendinama

Keturpolio idėja - sunkiai įgyvendinama

Politikai dažnai mėgsta pasirašyti įvairias deklaracijas, sutartis, kurios vėliau realiame gyvenime neveikia. Panašus likimas ištiko ir dar 2005 metais pasirašytą keturių pajūrio savivaldybių susitarimą bendradarbiauti siekiant susiburti į kumštį ir veikti kartu.

Sutartis pavadinta "Quattro", jos tikslai - kilnūs, bet nesugebėta rasti politinės valios ir pinigų net internetiniam tinklalapiui sukurti, kuris apjungtų uostamiesčio, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos savivaldybių veiklą, susijusią su kultūra, turizmu, teritorijų planavimu ir kt.

Visgi kai kurių savivaldybių merai tvirtina, kad sutartis vykdoma sėkmingai.

Deklaracijų lavina

Europoje į bendrą veiklą keli miestai susijungia gana dažnai. Artimiausias pavyzdys - Lenkijoje esantis tripolis Gdynė, Sopotas ir Gdanskas. Tad 2005 m. ir Lietuvos pajūryje buvo pasirašyta vadinamoji "Quattro" sutartis. Joje konstatuota, kad neužtenka tik atsižvelgti į Klaipėdos apskrities regioninį plėtros planą, bet iškilo ir būtinybė glaudžiau derinti veiksmus tarp atskirų savivaldybių bei įgyvendinti bendrus įvairaus pobūdžio infrastruktūros projektus.

Planai - gražūs, tačiau ne visi jie įgyvendinti, o pastaruoju metu net ir primiršti. Pavyzdžiui, ilgai buvo kalbama ir diskutuojama dėl galimybės nutiesti tramvajaus liniją nuo Klaipėdos iki Palangos ar Šventosios. Taip pat deklaruota, kad bus siekiama skatinti vidaus ir jūrinį turizmą, bandoma kurti bendrą turizmo prieplaukų ir uostelių tinklą, parengti turistinius ir iškylų laivų maršrutus, pritraukti privačias kompanijas šiems maršrutams eksploatuoti. Norėta ir glaudžiau bendradarbiauti pagerinant svečių priėmimo sąlygas, paskirstant jų srautus į kempingus. Tačiau realiai naujas ir Europos Sąjungos standartus atitinkantis kempingas po sutarties pasirašymo buvo įrengtas tik Giruliuose, Klaipėdoje.

"Siekdamos pagerinti paplūdimių infrastruktūrą, savivaldybės planuoja sukurti unifikuotą paplūdimių tvarkymo ir ženklinimo sistemą, suderinti aptarnavimo objektų ir pramogų kompleksų išdėstymą", - rašoma sutartyje.

Ir čia susikalbėjimo tarp pajūrio savivaldybių nėra: pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose paplūdimiuose uždrausta rūkyti tam nenumatytose vietose, o kituose pliažuose - galima.

"Labai norėtume sekti šiuo pavyzdžiu, tačiau kol kas dar sprendimų nepriėmėme", - "Vakarų ekspresui" sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

Drausti rūkyti paplūdimiuose svarsto ir Neringos savivaldybės politikai.

Svarbi sutartyje ir kultūrinė dalis - norėta sukurti bendrą lankytojo bilieto sistemą, bendrą turizmo rinkodaros strategiją. Politiniu lygiu deklaruota, kad turėtų vykti merų, bendradarbiavimo tarybos susirinkimai, savivaldybių administracijų direktorių posėdžiai, parengtas metinis bendradarbiavimo planas ir kt. Deja, šie siekiai didžiąja dalimi taip ir liko tik popieriuje.

Tikslas - suderinamumas

Uostamiesčio savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas yra vienas iš sutarties "Quattro" parengimo iniciatorių.

"Idėjos esmė buvo suburti keturias šalia jūros esančias savivaldybes ir derinti tarpusavyje veiksmus vystant teritorijas, turizmą, kultūros projektus, vandens kelių infrastruktūrą. Viskas turėjo būti strategiškai suderinta. Pavyzdžiui, kad nebūtų pastatyti gretimose savivaldybėse du vandens atrakcionų parkai. Visgi planų iš dalies nepavyko pasiekti", - pripažino valdininkas.

Anot R. Zulco, turėjo būti įdarbintas vienas žmogus, kuris koordinuotų sutarties įgyvendinimą.

"Pozicijos nebuvo suderintos, neišvystyta organizacinė struktūra, dabar remiamasi tik pavienėmis iniciatyvomis. Džiugu, kad bent turizmo informacijos centrai bendradarbiauja. O planuojant teritorijas tikrai nėra susikalbėjimo, vien ko vertas Žaliojo Slėnio prie Klaipėdos miesto savivaldybės prijungimo klausimas. Dėl viešojo transporto integravimo taip pat nėra bendrų veiksmų, remiamasi pavienėmis iniciatyvomis, o ne pagal bendrą "Quattro" idėją", - teigė R. Zulcas.

Jis sakė, kad iš dalies įvairios problemos buvo sprendžiamos Klaipėdos regiono plėtros taryboje, kurios sudėtyje - visų 7 Klaipėdos apskrities savivaldybių merai.

"Tačiau ta taryba tik iš dalies atliko tas funkcijas, kurios buvo apibrėžtos "Quattro" sutartyje. Taryboje tikrai nėra prievolės kitas savivaldybes informuoti apie savo veiksmus, o sutartimi to ir siekta. Net buvo norų sukurti vieną viso regiono interneto tinklalapį, bendrą transporto sistemą. "Quattro" projekto įgyvendinimas dabar sustojęs. Bet nebesigirdi kalbų ir apie Vilniaus-Kauno dvipolio kūrimą", - dėstė A. Zulcas.

Dviračių takas

Apie tai, kad savivaldybės net ir pasirašiusios sutartį nesuderina savo veiksmų, byloja ir paprastas pavyzdys - dviračių takas, oficialiai besidriekiantis nuo Klaipėdos iki Šventosios. Tačiau realybėje jis tęsiasi iki Olando kepurės, o ten, kur prasideda rajono savivaldybės ribos - "išnyksta" ir atsiranda tik po kelių kilometrų atkarpos.

Dviračių entuziastas ir "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis teigė, kad tokia situacija yra neatleistina.

"Nuo Olando kepurės važiuojant per Karklę nėra ne tik dviračio, bet ir pėsčiųjų tako. Tai - tarsi mirties zona. Dviračių takas prasideda jau už Karklės. Kaip įmanoma taip nesuderinti veiksmų? Ta atkarpa yra labai pavojinga tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Juk galima būtų įrengti vientisą dviračių taką. Kiek teko domėtis, tiesiog visos šios situacijos priežastis yra godumas, nes privatininkams leista nusipirkti žemės sklypus šalia kelio, tad ir nebuvo galimybių ką nors daryti", - sakė V. Anužis.

Jam labiausiai buvo pikta, kad nepaisyta viešojo intereso.

"Net teko matyti, kaip ta atkarpa, kur nėra dviračių tako, važiuoja moterys su vėliavėlėmis, kad jas matytų. O ten nugriūti į šalikelę labai lengva. Net viduramžiais nebuvo tokių dalykų, kad du miestai ar savivaldybės, besiribojantys tarpusavyje, nespręstų reikalų bendrai. Klaipėda rajono atžvilgiu neturi jokių teisių, jokios įtakos. Absurdas", - širdo V. Anužis.

Tai, kad trūko iniciatyvos įgyvendinant projektą "Quattro" pripažino ir dabartinis premjero patarėjas Arūnas Burkšas.

"Aš manau, kad įvertinant turizmo galimybes Nemuno deltoje į tą darinį reikėtų įtraukti ir Šilutę. Mūsų regionas ypač dabar yra labai patrauklus. Šilutė jau ėmėsi iniciatyvos atkurti turizmo tarybą, pritraukti lėšų plėtojant ir skatinant vandens turizmą. Tokie projektai kaip "Quattro" yra labai naudingi, nes save pristatyti rinkoje kelioms savivaldybėms yra geriau nei po vieną. Visgi iniciatyvos reikėtų daugiau", - sakė buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Pagrindinis įsipareigojimas, pasirašius sutartį, buvo tas, kad visos keturios savivaldybės bendrais tikslais koordinuotų savo veiksmus. Dalis problemų buvo sprendžiama Regiono plėtros taryboje. Nemanau, kad nieko mums nepavyko įgyvendinti, kas numatyta sutartyje, tačiau pripažįstu, kad dabar reikalai pateko į savotišką liūną. Reikėtų atgaivinti tą aktyvesnį bendradarbiavimą. Supraskime, kad "suklijuoti" visas keturias savivaldybes bendrai veiklai nėra paprasta. Lengviau bendradarbiauti toms savivaldybėms, kur sutampa administracinių vienetų ribos. Sprendžiame klausimus su Klaipėdos rajono savivaldybe. O Neringa organiškai įsiliejo į bendrą veiklą su uostamiesčiu.
Gal ir buvome kiek pamiršę tą sutartį ir jos vykdymą, tačiau ne dėl to, kad nenorėjome, o dėl to, kad Regiono plėtros taryboje daug kas buvo sprendžiama. Aišku, liko tokių utopiniais vadinamų projektų, kaip tramvajaus linija iš Klaipėdos į Palangą, bet tikiu, kad visos svajonės kada nors virsta tam tikrais sprendimais. Patogus susisiekimas pajūrio ruože viena transporto priemone galėtų būti įgyvendintas po kokių 10-15 metų.
 
Vigantas GIEDRAITIS, Neringos savivaldybės vadovas
Nepavadinčiau tos sutarties popierine. Yra įvykę keletas renginių, kur akcentuotas visas pajūris, o ne tik atskiros savivaldybės. Manau, kad tą sutartį galima būtų išplėsti įtraukiant ir Šilutės, Kretingos rajonus. Tačiau, žinoma, projektų įgyvendinimas šiandien, kai šalyje krizė, užstrigęs. Bet, pavyzdžiui, turizmo srityje puikiai dirbame su Klaipėdos miesto savivaldybe. Mums, kaip mažam administraciniam vienetui, tas bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis yra labai svarbus. Tikrai gaunam naudos iš "Quattro" sutarties.
 
Vytautas STALMOKAS, Palangos miesto meras
Pripažįstu, kad projektas "Quattro" yra dabar užstrigęs. Gal jis net nelabai ir reikalingas, nes yra įkurta Regiono plėtros taryba. Joje susitinka ir problemas sprendžia visų Klaipėdos apskrities savivaldybių politikai ir valdininkai. Tad funkcijos tarsi dubliuojamos.
 
Vaclovas DAČKAUSKAS, Klaipėdos rajono vadovas
Nemanau, kad "Quattro" įgyvendinimas pateko į duobę. Viskas daroma per Regiono plėtros tarybą. Tuose rėmuose ir veikiame. Ypač sėkmingai įgyvendinamas bendradarbiavimas turizmo srityje. Mes remiamės ta sutartimi, stengiamės atsižvelgti į Klaipėdos miesto savivaldybės pageidavimus, nesivadovaujame plikbajoriškais principais.
Tačiau tikrai žinau, kad dėl dviračių tako per Karklę problemų yra. Matote, ten iškilo sunkumų projektuojant kelią dėl to, kad šalia jo yra privačios žemės, tad privačios nuosavybės reikalai jau ne nuo mūsų priklauso. Visgi kelininkai pažadėjo išspręsti tą problemą.
 

2005-IEJI: keturi pajūrio savivaldybių merai pasirašo "Quattro" sutartį, kuri turėjo apjungti bendrai koordinacinei veiklai keturias pajūrio savivaldybes, tačiau projektas užstrigo.

Redakcijos archyvo nuotr.

PAVYZDYS. Kaip vykdoma "Quattro" sutartis geriausiai iliustruoja dviračių takas, oficialiai besidriekiantis nuo Klaipėdos iki Šventosios. Tačiau realybėje jis tęsiasi iki Olando kepurės, o ten, kur prasideda rajono savivaldybės ribos - "išnyksta" ir atsiranda tik po kelių kilometrų atkarpos.

Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder