Kiek dar reikės gaisrų nerijoje?

Kiek dar reikės gaisrų nerijoje?

Nevykdomas miškotvarkos projektas, "išnaikintos" miškininkų komandos, galinčios operatyviai užgesinti gaisro židinį, neįrengti vandens paėmimo punktai. Tokius po 2006-ųjų didžiojo Kuršių nerijos gaisro vykusio prevencinio "darbo" rezultatus vardija Neringos meras Darius Jasaitis.

Anot jo, situacija pradėjo gerėti tik pasikeitus Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovybei.

Vakar Kuršių nerijos kalnapušių šaknys dar ruseno, tad gaisrininkai neatmetė galimybės, kad gaisras gali vėl įsiplieksti.

Kokie trūkumai?

Pasak D. Jasaičio, Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje ir Smiltynėje visada buvusios budėjimo komandos - mažiausiai du žmonės su automobiliu, gesintuvais ir kastuvais. Dabar jų nėra, nes "miškininkai išnaikinti".

"Neringoje, kur yra kalnapušės, pirmosios minutės atvykstant į gaisro vietą yra svarbiausios. Jeigu per 10-15 minučių neatvykstama su pirmąja komanda, kuri gali užgesinti dar neįsiplieskusį gaisrą arba iškviesti pagalbą ir nurodyti tikslią vietą, kad gaisrininkams nereikėtų klaidžioti, tada ir nepavyksta greitai užgesinti. Kad tokių komandų nebeliktų, pasistengė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė su buvusiais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriais. Užtat dabar parko direkcijoje laisvų etatų krūvos, miškininkai atleidinėjami, priimami mokslininkai, kurie tiria vabaliukus ir visiškai nežiūri į tuos ūkinius realius pavojus", - sakė D. Jasaitis.

Jo teigimu, dabartinė KNNP direktorė Aušra Feser bando visa tai atkurti, tačiau per metus, kai sistema buvo naikinama dešimtmetį, ji negalėjusi to padaryti.

Laimei, vadinamoji apsaugos mineralinė juosta buvo sukurta. Pasak mero, tik jos dėka gaisras nepersimetė į Juodkrantę.

"Teko ir pačiam įsitikinti, kad ten, kur yra kalnapušės, jas turi skirti mažiausiai 60 metrų perkasos arba mineralinės juostos. Jos verkiant yra reikalingos, kad užsidegus vienam masyvui ugnis nepersimestų į kitą", - teigė Neringos meras.

2006-aisiais nerijoje kilusio gaisro metu D. Jasaitis dalyvavo kaip eilinis gesintojas. Jo teigimu, pasimokius iš to gaisro turėjo būti įrengta 10 vandens paėmimo punktų, tačiau neįrengtas nė vienas. Esantis ties Juodkrante neveikia. Anot D. Jasaičio, kol neatvyko automobiliai iš Šiaulių ir Vilniaus, galintys imti vandenį iš Kuršių marių, gaisrininkai turėjo lakstyti į Juodkrantę ir imti vandenį iš Gintaro įlankos.

D. Jasaičio manymu, jeigu tokia nelaimė nutiktų Preiloje, ji visa sudegtų, nes ten dideli kalnapušių masyvai, o vandens, ko gero, nebūtų apskritai iš kur paimti.

A. Feser teigimu, yra vandens šuliniai, bet iš jų reikiamu greičiu nebuvo galima vandens pumpuoti.

Anot mero, kalnapušių miškotvarkos projektas seniai parengtas, tačiau jis pradėtas vykdyti tik pradėjus dirbti A. Feser. D. Jasaitis tikina girdėjęs R. Baškytės pasisakymų, jog tas miškotvarkos projektas esąs blogas.

"Yra Vyriausybės patvirtintas specialistų parengtas projektas, o vienam žmogui jis nepatinka ir nevykdomas. Jeigu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė taip aktyviai stengtųsi, kad visos numatytos priešgaisrinės priemonės Neringoje būtų vykdomos, kaip ji stengiasi, kad būtų griaunami pastatai, šiandien mes tokių pasekmių neturėtume", - kalbėjo D. Jasaitis.

Šįkart patogiau

Ką apie tokius kaltinimus mano R. Baškytė, vakar sužinoti nepavyko - ji buvo nepasiekiama nei mobiliuoju, nei laidiniu telefonu.

A. Feser teigimu, pusė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų yra susiję su miškais. Anot jos, tų perkasų, arba vadinamųjų mineralinių juostų, pagal planus yra labai daug padaryta, bet kai dega kalnapušės, jos nepadeda.

Pasak parko direktorės, pernai buvo kilę du gaisrai ir buvo puikiausiai užgesinti savo jėgomis.

"Visos priešgaisrinės priemonės veikia puikiai, bet kai dega kalnapušės, gali daryti ką tik nori, o ugnis šoka, ir viskas. Ten, kur eina dviračių takas, yra padarytas priešgaisrinis barjeras ir vadinamoji mineralizuota juosta, bet kas iš to. Tiesa, privažiuoti yra lengviau. Šį gaisrą mes užgesinome per dieną, o 2006 metų gaisrui gesinti reikėjo 3 parų. Yra nutiestas priešgaisrinis kelias, dabar visur buvo galima privažiuoti, o 2006-aisiais turėjo eiti vyrai su kirviais ir pjūklais, kad prakirstų taką privažiuoti. O šį kartą tikrai buvo patogu gesinti", - teigė KNNP direkcijos direktorė.

Pasak jos, šiemet buvo pradėti kalnapušių kirtimai, bet buvo sulaukta neigiamos reakcijos, esą niokojama gamta.

"Kalnapušynai - tikra parako statinė ir reikia kuo greičiau mažinti jų kiekius. Manau, kad tai dabar jau aišku visiems, ir reakcija bus visai kitokia", - sakė A. Feser.

Padėjo gamta

D. Jasaičio manymu, dabar gaisrininkai jau žino, kaip reikia nerijoje gesinti gaisrus, užtat šis gana greitai buvo pažabotas.

"Visų pirma reikia padėkoti gamtai, kad nebuvo vėjo, nes priešingu atveju pasekmės būtų buvusios skaudesnės", - kalbėjo Neringos meras.

Jo teigimu, du kartus buvo kilęs realus pavojus, kad elektra bus išjungta, nes vėjo krytis pasisukdavo į aukštosios įtampos laidus, o sraigtasparnis negalėtų pilti vandens ant jų.

"Turbūt neringiškius Dievas myli. Kai tik būdavo pasiruošta išjungti, vėjas pasisukdavo ir ugnis iškart keisdavo kryptį. Labai smagu, kad turėjome elektrą, nes mums būtų buvę sunkiau pamaitinti gaisro gesintojus", - kalbėjo D. Jasaitis.

Nuostoliai skaičiuojami

Gaisro nuostoliai dar nesuskaičiuoti. A. Feser teigimu, miškininkystės ir gaisro gesinimo atžvilgiu yra patirta didžiulių nuostolių, tačiau gyvoji gamta nenukentėjo.

"Gamta yra labai prisitaikiusi prie gaisrų, jokie didesni gyvūnai nenukentėjo, net erelio lizdas, buvęs kiek tolėliau, nenukentėjo", - sakė ji.

D. Jasaičio teigimu, kai Neringos savivaldybė turės visus nuostolių skaičius, tada ji kreipsis į Vyriausybę. Jis spėja, jog žala nebus menka.

Pasak mero, gana stipriai nukentėjo dviračių takas, ypač ties gaisro vieta, kur važiavo technika. Anot jo, apie gaisrininkų išlaidas net baisu pagalvoti. Jo žiniomis, mažojo sraigtasparnio darbo valanda kainuoja apie 1 300, o didžiojo, kuris liejo vandenį, - 2 500 litų. Sraigtasparniai skraidė apie 30 valandų be perstojo...

Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pulkininko Gedemino Karaliaus, ugniagesiams didžiausias nuostolis - sudegęs automobilis su visa įranga, kurio įsigijimo vertė - apie 800 tūkst. Lt. Laimei, sudegė ne naujausias, o 2007-2008 m. įsigytas gaisrininkų automobilis. Pasak pulkininko, nuostoliai bus skaičiuojami tada, kai bus baigtas gesinti gaisras, kai jau visiškai nebebus pavojaus.

"Net bijau ir prognozuoti, kiek čia bus visokių nuostolių", - sakė pulkininkas.

Buvo neteisingos informacijos

AB "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo teigimu, gaisrą pirmieji pastebėjo šios bendrovės dispečeriai ir pranešė gaisrininkams, tiesa, po poros minučių jau pasipylė skambučiai iš visur.

"Nemanau, kad gaisro gesinti vykusios tarnybos turėjo kokių nors nusiskundimų dėl perkėlos darbo. Mes dirbome normaliai. Esu dėkingas savo darbuotojams. Tikrai nereikėjo nė vienai gaisrininkų mašinai laukti. Galbūt lengvųjų automobilių dėl to mes kiek mažiau perkėlėme, bet prioritetas buvo gaisro gesintojai ir specialiosios tarnybos", - sakė D. Butvydas.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį vietoj įprastai budinčios vienos kelto įgulos dirbo dvi. Perkėlos dispečeriai palaikė nuolatinį ryšį su gaisro gesintojais.

D. Butvydo teigimu, dabartiniai keltai į kitą krantą kanalą perplaukia per 3-4 minutes, ilgiausiai - 5 minutes.

Bendrovės direktorių papiktino pranešimai į mobiliuosius telefonus, kuriais Priešgaisrinis gelbėjimo departamentas informavo, jog kad Neringoje paskelbta ekstremali situacija, "Smiltynės perkėlos" keltai nedirba ir automobilių nekelia.

"Tai buvo absoliuti netiesa. Kelias nebuvo uždarytas, mes kėlėme automobilius ir dirbome be grafiko, eismas nebuvo sutrikęs nė minutei, tik tiek, kad prioritetą teikėme specialiam transportui. Mes sulaukėme daugybės skambučių. Man skambino net Neringos meras. Turėjau aiškintis. Nežinau, kieno tai klaida", - sakė D. Butvydas.

Draus landžioti po miškus

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sušaukė Ekstremalių situacijų valdymo centro narių posėdį dėl gaisro Smiltynėje.

Gaisrininkų manymu, reikia švenčių dienomis organizuoti miškuose reidus. Žmonės turi būti įspėti, kad dėl sausros pavojinga rūkyti miškuose. Jų manymu, reikėtų žmonėms drausti lankytis pavojingose vietose. Tam derėtų pastatyti įspėjimo ženklus, nurodančius itin jautrias vietas.

Aplinkosaugininkai informavo, jog jie gegužės 1, 3 ir 4 dienomis organizuos reidus. Žmonės gali vaikščioti takais, bet ne landžioti po miškus ir rūkyti bei mėtyti nuorūkas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pažadėjo išleisti įsakymą, kuris ribotų žmonių lankymąsi miškuose, kol dar tebėra gaisro grėsmė.

Aplinkos ministerija pranešė, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sudarė komisiją penktadienį kilusio miško gaisro Kuršių nerijos nacionaliniame parke aplinkybėms išnagrinėti ir priešgaisrinei miško apsaugos sistemai įvertinti. Tarp šios komisijos narių - Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai. Jai vadovaus viceministras Linas Jonauskas. Komisija išvadas turi pateikti iki gegužės 5 d.

"Gaisras Kuršių nerijoje mums visiems kainuos labai brangiai - nuniokota gamta, didžiulės išlaidos jam gesinti, jau nekalbant apie tai, kiek jėgų jis pareikalavo iš su liepsnomis kovojusių žmonių. Privalome nuodugniai išsiaiškinti, ar viskas buvo padaryta, kad tokia nelaimė neįvyktų, ir nuspręsti, ką dar reikia padaryti siekiant apsaugoti šį nuostabų mūsų gamtos kampelį nuo gaisrų", - pranešime cituojamas V. Mazuronis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder