Kormoranai taikosi į Birutės parką

„Menka tikimybė, kad šioje teritorijoje kormoranai ims kurti savo koloniją, perėti. Tačiau nuolatinės jų tupyklos ten tikrai gali atsirasti. Šalia – jūra, kurioje – puiki jų mitybos bazė, o čia pat, parke, auga brandūs aukšti medžiai. Būtina nenumoti ranka į kormoranų vizitus šioje vietoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ornitologas Saulius Rumbutis.

Palangos botanikos parko direktorius Valdas Pakusas tikino, kad juodieji sparnuočiai būtų rimta grėsmė daugybę metų puoselėjamai grafų Tiškevičių įkurtai oazei.

Bijo invazijos

Birutės parke neseniai apsilankę žmonės galėjo stebėti neįprastą šiai teritorijai paukštį – prie senojo tvenkinio ramiai plunksnas džiovino kormoranas. Jis tapo savotiška žvaigžde, nes daugelis puolė fotografuoti, tarsi šis sparnuotis būtų nematyta egzotiška būtybė.

Didieji kormoranai jau nebe pirmus metus mėgsta ilsėtis ant Jūros tilto akmenų, tačiau jų vizitai į Birutės parką ėmė kelti klausimų. „Niekada nemačiau jų ten, o dabar štai – prie tvenkinio, kitą stebėjau netoliese, tupintį pušies viršūnėje. Darosi baugu: ar nesugalvos kormoranai okupuoti ir Birutės parko? Čia auga labai gražūs, seni, aukšti medžiai, tad net nereikia daug fantazuoti, kas iš jų liktų, jeigu toje vietoje apsigyventų kormoranai – vaiduoklių miškas, koks jau yra Juodkrantės sengirėje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė viena susirūpinusi palangiškė.

Palangos botanikos parko vadovas V. Pakusas prisipažino matęs kormoranų prie Tiškevičių rūmų ir pernai, ir užpernai. „Šiemet – vėl. Matyt, juos išties sudomino galimybė pailsėti prie tvenkinio, augantys brandūs medynai. Juk šalia – ir jūra, kurioje pilna grundalų. Būtinai reikės akyliau stebėti šių paukščių vizitus, nes jei jie sugalvos kurtis mūsų parke, bus labai daug bėdos. Imsimės visų reikiamų veiksmų, kad kormoranai Palangoje neviešėtų. Jų kaimynystė nepageidaujama“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė jis. V. Pakuso nuomone, reikėtų įtraukti kormoranus į invazinių gyvūnų rūšių sąrašą kaip meškėnus ir juos būtų leidžiama šaudyti.

Parke neperėtų

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad juodaisiais vikingais vadinami paukščiai naudoja gudrią taktiką: iš pradžių naujoje vietoje tarsi žvalgai pasirodo vienas, du, po metų – keliolika, ir taip pamažu jie pradeda kurtis dešimtimis ar šimtais.

Pasak didžiulę patirtį tyrinėjant kormoranų elgesį ir įpročius sukaupusio S. Rumbučio, galima kelti įvairias teorijas, bet esama ir statistikos.

Gausią mitybos bazę radę kormoranai siekia būti šalia jos ir niekur nesitraukia.

„Viskas susiję su gausiausios Lietuvoje šių paukščių kolonijos reguliavimu Juodkrantėje. Kormoranai kasmet baidomi nuo lizdų. Pastebėjome, kad po baidymų atskyla tam tikra kolonijos dalis, ir dalis paukščių pradeda ieškoti naujų namų. Taip ir Briedžių saloje, Rusnėje, susiformavo jų kolonija. Joje 2016 metais buvo per 1000 porų. Baidėme juos ir iš ten. Tuo metu Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose nebuvo nė vienos poros. Tačiau šiemet Briedžių saloje radome jau tik 160 porų, o Rusnės tvenkiniuose – per 1000 porų. Lizdus kormoranai susisuko net krūmuose“, – pasakojo jis.

Dar vienas pavyzdys: Plocio rezervatas Pajūrio regioniniame parke. Šalia Plocio ežeriuko prieš penketą metų galėjai išvysti vieną kitą kormoraną. 2015-aisiais jie ėmė lankytis dažniau, bet neperėjo. 2016-aisiais jau rasta 70 lizdų, o šįmet – net 550.

„Šiemet kormoranai vėl buvo baidomi Juodkrantėje, kur jų yra apie 3500 porų. Tad galima spėti, kad dalis kolonijos mėgins ieškoti naujos vietos jau kitąmet. Tačiau, mano manymu, labai baimintis, kad Birutės parko pušyse ar kituose aukštuose medžiuose jie ims krauti lizdus, nevertėtų. Tai – pernelyg gausiai žmonių lankoma vieta, o kormoranai naujoms perimvietėms renkasi atokesnes. Išimtis – Juodkrantės kolonija, ten nuolat gausu turistų“, – kalbėjo S. Rumbutis.

Būtina stebėti

Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį, kad kormoranai didžiulės žalos miškui gali padaryti ir neperėdami.

„Jie gali turėti tupyklas medžiuose. Jose ilsėtis, nakvoti ir tuštintis. Būtent tupyklų grėsmė Palangoje yra daug realesnė, nes kormoranų pagrindinę mitybos raciono dalį sudaro grundalai. Jų apstu Palangoje. Beje, reikia pažymėti, kad nuo lizdaviečių paukščius galima baidyti, o tupyklų atveju jokie baidymai negelbės. Jie nuskris už keliasdešimt ar šimto metrų ir vėl ilsėsis. Todėl siūlau stebėti situaciją Birutės parke“, – patarė ornitologas.

Esą gausią mitybos bazę radę kormoranai siekia būti šalia jos ir niekur nesitraukia.