"Vilties bėgimas" - tikėjimas gyvenimu

"Vilties bėgimas" - tikėjimas gyvenimu

Sekmadienį Klaipėdos gatves vėl užliejo bėgikų lavina - ketvirtajam "Vilties bėgimui" tinklalapyje užsiregistarvusiųjų bėgti buvo 2 581, dar tūkstantis registravosi Lengvosios atletikos manieže, kur šeštadienį nuo ryto iki vėlyvo vakaro buvo dalijami marškinėliai ir bėgikų numeriai organizacijoms. O kiek bėgo, ėjo, riedėjo ant riedučių be tų numerių,- jau ir nebepaskaičiuosi. Gal antra tiek? Didžiausias pastebėtas bėgiko numeris buvo 5656.

Prisisegęs 5601-ąjį numerį finišo juostą kirto Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Ant nugaros pūpsojo krepšys su mažyliu, o greta risnojo žmona Inga. Kaip ir pernai, greičiausiai 10 km atstumą įveikė Marius Biliūnas (31 min.), už kelių sekundžių finišavo Tomas Venckūnas, trečiuoju atbėgo Mindaugas Viršilas. Iš moterų, bėgusių 10 km, sparčiausia buvo Diana Lobačevski (34 min.), antroji finišo juostą už kelių sekundžių kirto klaipėdietė pedagogė Gytė Norgilienė.

Šiemet į bėgikų gretas įsiliejo ir dviratininkai, kurie, įveikę 25 km atstumą iš Palangos, finišavo Klaipėdos vasaros estradoje 14.10 val. Jų gretose buvo ir olimpiečiai Remigijus Lupeikis, Mindaugas Umaras. Šeštadienį "Vilties bėgimui" kepures nukėlė baidarininkai, ralio Minijos upe starto mokestį paskyrę Šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro statybai.

Taigi, "Vilties bėgimo" idėjos įvairiomis formomis apjungia vis gausesnes ne tik klaipėdiečių, kretingiškių, bet ir daugelio kitų Vakarų Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenes. Šiais metais jos buvo itin aktyvios, kai Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialas kartu su broliais pranciškonais paskelbė Kraujo dovanos mėnesį. Jo metu donorų padovanotas kraujas buvo skiriamas išskirtinai sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Kraują "Vilties bėgimo" dieną buvo galima taip pat duoti palapinėje prie "Studlendo". Čia NKC Klaipėdos filialo medikams talkininkavo grupė kolegų, atvykusių iš Liepojos.

Tai - "oficialioji" "Vilties bėgimo" dalis. O nusakyti atmosferą, tvyrančią mieste, sudėtinga. Bet ją nuspėti gali, žvelgdamas į labai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonių veidus. Net politikų, valdžios vyrų rūsčios minos nuskaidrėja, kai jie įsivelia į entuziastų bėgikų minias. Pirmą kartą Vasaros estradoje stebėjau finišą (per ankstesnius bėgimus makaluodavausi trasoje). Tikrai apstulbino bėgikų atsidavimas, "susimant" prieš finišą. Mačiau perbalusį vaikiną (raudonais marškinėliais), kuris jau nebeturėjo įveikti likusių kelių metrų. Įsikibęs tvorelės, vis dėlto peržengė finišo liniją. Mačiau vyrukus, matyt, visą trasą lenktyniavusius tarpusavyje, tačiau finišo juostą kirtusius jau apsikabinusius. Brolis Evaldas jau ketvirtąjį bėgimą lekia, ir sėkmingai įveikia 10 km. Brolis Paulius ryžosi 3 km. Na, o brolis Benediktas tuos tris km įveikinėjo vilkėdamas abitu. Džiaugiuosi, kad jau ketvirtąjį kartą į bėgikų upę įsiliejo mano kolegos.

Aną dieną vienas jų teiravosi: ar galįs bėgti, stumdamas vežimėlį su vaikeliu, o paūgėjęs sūnus riedėti ant riedučių? Užklupo keli skambučiai iš netolimų "Vakarų ekspreso" skaitytojų - ir jie norį bėgti. Ką turėtų daryti? Aiškinau. Deja, dar toli gražu ne kiekvienas gali registruotis internetu. Nežinau, ar tie klaususieji ryžosi atvažiuoti. Atskirai reikėtų padėkoti policininkams, kurie prieš eismo uždarymą jau prieš valandą buvo išsirikiavę visame mieste. O, kai eismas jau buvo paleistas, policijos automobilis lydėjo trasos dar nespėjusį įveikti neįgalųjį vežimėlyje. Tiek gražių emocijų koncertuose, kai "Inkarėlio" mažutėms šokėjoms nešė gėlių bendraamžės, tiek per kraštus besiliejančių įspūdžių, kuriais dalijosi įvairaus ilgio atstumus bėgusieji. Ir mačiau pasididžiavimą, ypač bėgusiųjų ilgas distancijas,veiduose - aš įveikiau pats save. O kaip plojo pasitinkantieji atbėgusius. Esu įsitikinusi - tie, kurie sekmadienį buvo ne su "Vilties bėgimu", tiesiog apvogė save. Pajutusieji "Vilties bėgimo" magiją pirmąjį kartą, nebegalės jo atsisakyti ir dešimtąjį, dvidešimtąjį kartą. Dvasinės paramos centras po metų antrų bus pastatytas. Tačiau jį reikės ir išlaikyti, taikant įvairias terapijas išgirdusiesiems diagnozę "vėžys", - kad diagnozė liktų tik diagnozė, o ne nuosprendis sakyti "sudie"... Kadangi broliai pranciškonai tiki, kad visos paslaugos žmonėms bus teikiamos nemokamai, "Vilties bėgimo" akcijas reikės tęsti ir tęsti. Ir tikėti gyvenimo šviesiosiomis pusėmis, savuoju geranoriškumu ir atjauta, užbraukiant nuosprendžius būti pasmerktiems nevilčiai ir nebūčiai.

Taigi "Vilties bėgimas", kaip pažymi mūsų laikraščio skaitytojai, jau virsta pačia šviesiausia miesto švente. Ir svetimų, "nereikalingų", joje tiesiog nėra.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder