Žada karštas diskusijas dėl Kuršių nerijos likimo

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos informavo apie pradedamą nacionalinio parko tvarkymo plano dalies tikslinimą.

"Šis planas pagal galiojančius teisės aktus buvo patvirtintas ne taip ir seniai - 2012 metais. Tačiau, suprantama, gyvenimas nestovi vietoje, tad matome, kad kai kuriuos aspektus reikėtų aptarti iš naujo", - paaiškino VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis.

Pasak jo, kalba eina tik apie galimus urbanizuotos Kuršių nerijos teritorijos tvarkymo plano dalies pokyčius.

"Taip pat uostas turi tam tikrų interesų dėl šiaurinių uosto vartų, kuriuos irgi reikia "išdiskutuoti", - minėjo direktorius.

Pasak jo, procesas jau yra prasidėjęs, nusamdyta profesionalių ekspertų komanda, kuri ir turės rasti kompromisinius atsakymus, kad ir Neringos savivaldybė, ir jos gyventojai būtų patenkinti, bet ir nenukentėtų saugomos vertybės.

"Uždavinys gana sudėtingas, bet bandysime", - pripažino A. Stanislovaitis.

Pakoreguotą planą teikti tvirtinti Vyriausybei yra įsipareigota jau rudeniop, maždaug spalio mėnesį.

"Manau, pavasariop užvirs pačios karščiausios diskusijos. Dabar bandoma kalbėtis su savininkais, Savivaldybe. Reikalinga plati ir išsami diskusija. Kuršių nerija nėra paprastas objektas, kurio likimą galėtų nuspręsti susėdę trise. Turi būti paisoma ne tik gyventojų, bet ir Vyriausybės, UNESCO interesų. Viskas turi būti labai pasverta ir apskaičiuota, tam ir pasamdyti ekspertai", - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Apie tai, kad minėtas planas turi būti koreguojamas, Neringos valdžia kalbėjo kone prieš dvejus metus. 2014-ųjų vasarą kurorto meras Darius Jasaitis "Vakarų ekspresui" aiškino, kad aštuonerius metus derintas ir 2012-aisiais patvirtintas dokumentas pasmerkė Neringą myriop.

"Turistams nebeužtenka vien kopų ir ramybės. Kelis savaitgalius su svečiais Nidoje ilsėjęsis kaliningradietis trečią savaitgalį skambina man ir klausia, kur jis dar galėtų svečius nuvesti, išskyrus tuos du restoranus, kuriuose jau buvo. Ir ką aš jam dar galiu pasiūlyti? Neturime nei SPA, nei baseino, nei kitų pramogų", - tuomet apgailestavo D. Jasaitis.

Pasak jo, jei čia veiktų bent vienas padorus SPA kompleksas, baseinas, funkcionuotų aerodromas, būtų suteikta galimybė pramogauti jūroje greitaeigiais kateriais, į Nidą turistai sugrįžtų ne vien tik dėl unikalios gamtos, kuri esą dažnai nebėra faktorius, garantuojantis jų antplūdį.

"Kai australams pasiūlėme pasižvalgyti kopose, jie pasižiūrėjo kreivai - o kur keturračiai, su kuriais jie galėtų po tas kopas pasivažinėti… Žinoma, mes kopų turime per mažai, kad leistume jas niokoti, apie tai negali būti net kalbos. Tačiau reikia pripažinti, kad dabartinis gamtos saugojimas – gerokai perdėtas ir paralyžiuoja Neringos vystymąsi”, – tuomet apgailestavo D. Jasaitis.

Tačiau pagrindinis šio dokumento rengėjas - VSTT - prieš porą metų į jokius kompromisus nėjo. Tuomet laikinai šiai tarnybai vadovavusi Rūta Lapinskienė laikėsi ankstesniosios vadovės Rūtos Baškytės pozicijos bei akcentavo, kad Kuršių nerija privalo išlikti ramaus poilsio zona. Ji priminė, kad aukščiausiu valstybės lygmeniu patvirtintuose strateginiuose dokumentuose yra nurodyta, jog Kuršių nerija yra "ramaus poilsio gamtoje, sanatorinio gydymo teritorija", tad esą dviračio išradinėti nereikėtų.