Žvėrių nepaliko likimo valiai

Žvėrių nepaliko likimo valiai

Šią žiemą Vakarų Lietuvos miškininkai, medžiotojai ir ūkininkai į miškus išgabeno tonas įvairaus pašaro, kad išgelbėtų badavusius žvėris.

Klaipėdos rajono medžiotojų būrelio "Diana" vyrai šią žiemą išvežė į mišką apie 4 tonas grūdų, šienainio, saladino - grūdų atliekų, kurių gavo iš spirito gamyklos Šilutėje.

"Mums pagelbėjo Vaitelių ūkininkas Vaidas Gelžinis, šiai misijai davęs savo traktorių su priekaba. Turime įsirengę kelias šėryklas su pastogėmis ir daug kitų paprastų šėrimo vietų. Savo bazėje Vėžaičiuose tikimės surinkti apie 10 tonų pašarų. Tada vėl važiuosime į mišką.

Didelės tragedijos dar nėra, bet ypač nelengva šią žiemą išgyventi vėlesnės vados jaunikliams. Genaičiuose radome nugaišusią jauną stirnelę, o mums kraunant į ėdžias pašarą, pasirodė dar vienas labai nusilpęs stirnos jauniklis, kuris priėjęs prie vieno iš vyrų pradėjo laižyti rankas lyg pagalbos prašydamas. Tą stirniuką pasiėmė žmogus į namus, kad atsišertų ir sustiprėtų, nes paliktas miške nugaištų", - pasakojo "Dianos" klubo vadovas Kęstutis Balčikonis.

Medžiotojai miške šią žiemą pastebi kaip niekad mažai gyvūnų pėdsakų - kanopiniai žvėrys mažai migruoja, laikosi tankiuose eglynuose, kur dar gali rasti daugiau maisto ir yra mažiau sniego.

"Kai tokios sąlygos, išvis nebemedžiojame, nors iki vasario 1 dienos galima medžioti kiškius, stirnas, šernus. Mūsų būrelis turi licenciją per šį medžioklės sezoną sumedžioti 30 stirnų, bet nesumedžiosime nei pusės. Į medžioklę susiruošiame tik tada, kai gyventojai paprašo, jei prie namų pasirodo įtartinai besielgianti lapė ar usūrinis šuo, kurie gali būti sergantys pasiutlige", - sakė K. Balčikonis.

Kol medžiotojai rūpinasi miško žvėrimis, yra žmonių, kurie naudojasi tuo, jog žvėrys negali pabėgti ir be gailesčio juos šaudo.

"Deja, brakonieriai nesnaudžia. Baisu, kad jie žvėrių tyko prie mūsų šėryklų. Jau buvo tokių atvejų, pastebėjome pėdsakų, bylojančių, jog atvažiavo mašina, nušovė stirnelę netoli šėryklų ir nusivilko iki kelio. Saugosime šėryklas, budėsime, kad brakonieriai nesiautėtų", - žadėjo 43 medžiotojus vienijančio būrelio vadovas.

Dešimtys tonų pašaro laukiniams žvėrims keliauja ir į Kretingos rajono miškus.

"Pasitaikė atvejų, kai šernai prie mašinų eina, vos ne iš rankų jėgeriui ėda, tiek išbadėję", - pasakojo Kretingos urėdas Antanas Baranauskas.

Anot jo, vien per gruodį urėdija į miškus išvežė apie 50 tonų kukurūzų siloso, kurio gavo iš Kretingalės žemės ūkio bendrovės.

"Savo sandėliuose esame sukaupę apie 100 tonų vien tik cukrinių runkelių, taip pat dešimtis tonų siloso, grūdų, mažų bulvių ir kitokio pašaro", - sakė A. Baranauskas.

Patyręs miškinininkas sakė, jog tokios rūsčios žiemos pajūrio krašte dar nėra buvę. Jo manymu, per šią žiemą nugaiš nemažai laukinių gyvūnų ir ne vien tik dėl pašaro stygiaus.

"Ypač pavojinga ant sniego susidariusi ledo pluta - gyvūnai negali judėti, o judėjimas yra sveikata ir jėga. Stirnos į tą plutą susipjausto kojas, netenka jėgų, taip pat negali atsikasti vietos guoliui, miega ant ledo ir peršąla, gaišta. Pernai irgi buvo daug sniego, bet nebuvo lijundros su atlydžiu ir tokio apledėjusio sniego, kuris kelia pačią didžiausią grėsmę laukinei faunai",- sakė A. Baranauskas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder