Prieš keturiolika metų tapęs Klaipėdos universiteto studentu aktyviai įsiliejau į studentiškos bendruomenės ir miesto jaunimo gyvenimą. Jau 2005 m. steigiant pirmąją Klaipėdos miesto jaunimo reikalų tarybą joje buvau deleguotas nuo miesto jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“. Pernai Klaipėdos jaunimo organizacijų atstovai nominavo mane „Jaunimo pilietiškumo pavyzdžiu“, drauge tai įpareigoja išsakyti nuomonę apie šiandienos jaunimo aktyvumo tendencijas Klaipėdos mieste.
Klaipėdos jaunimo pilietiškumo situacija neblizga jau seniai. Dar 2011 m. Jaunimo reikalų departamento atlikto tyrimo jaunimo problematikai ištirti duomenimis, Klaipėdos jaunuolių politinio-pilietinio aktyvumo lygis balansavo tarp žemo ir vidutinio. Didžioji dalis (57 proc.) Klaipėdos jaunimo buvo priskirti žemai politinio-pilietinio aktyvumo kategorijai, ir tik 12 proc. tuomet pasižymėjo aukštu politiniu-pilietiniu aktyvumu. Beje nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvavo taip pat nedaug jaunuolių, tik 12 proc. tiriamųjų. Kad situacija negerėja galime daryti prielaidą remdamiesi ir 2015 m. kovo 12 d. Akademinių reikalų taryboje, prie kurios steigimo teko prisidėti ir man, išsakytomis mintimis, dar šiemet atlikti Klaipėdos jaunimo situacijos tyrimą. Minėtame posėdyje konstatuota, kad mieste mažėja gyventojų skaičius ir nėra aišku, ko jaunimui uostamiestyje trūksta, kad jie ryžtasi iš jo "pabėgti".
Kiek pamenu, Klaipėdoje jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė įsteigta ir finansuojama Jaunimo reikalų departamento nuo 2004 metų, tad tikrai veikia jau daugiau nei dešimtmetį. 2005 metais įsteigta ir Jaunimo reikalų taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Vystant tarybos veiklą skirta ir lėšų iš miesto biudžeto jaunimo iniciatyvoms ir jaunimo organizacijų institucinei paramai. Tarytum viskas klostėsi teigiama linkme, tačiau jau 2006 metais Gintautas Minelga buvo priverstas trauktis iš jaunimo koordinatoriaus pareigų. Šios pareigos atiteko jauniesiems liberalų politikams. Iš pradžių Jurgitai Choromanskytei, kuriai ši veikla tebuvo trumpa stotelė jos karjeroje, nes jau nuo 2007 m. jaunimo koordinatoriumi tapo Modestas Vitkus. Pastarajam vadovaujant Klaipėdoje įgyvendintas tikrai svarbus „Atvirų jaunimo erdvių“ projektas, šiandien tapęs biudžetinės įstaigos Klaipėdos jaunimo centro padaliniu, tačiau taip pat jo iniciatyva panaikinta galimybė jaunimo organizacijoms gauti institucinę paramą. Nors Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ tam prieštaravo ir prašė to nedaryti, į jų pastabas atsižvelgta nebuvo. Tiesa pasakius, paskutiniaisiais jo darbo metais jautėsi nemaža konfrontacija tarp jaunimo reikalų koordinatoriaus institucijos ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų.
2014 m. jaunimo koordinatoriaus pareigoms paskirta (rašau „paskirta“, nes man nepavyko aptikti informacijos, kad būtų skelbiamas konkursas šioms pareigoms, nors tai turėjo būti padaryta) Airida Česnienė, kurios skandalinga karjera tampriai siejasi su Liberalų sąjūdžio partijos įkūrėju Eugenijumi Gentvilu. Pradėjusi vadovauti jaunimui, A. Česnienė šiemet Jaunimo nevyriausybinių organizacijų programų (projektų) finansavimo iš savivaldybės biudžeto konkurso sąlygas netikėtai ir greičiausiai nederindama su Jaunimo reikalų departamentu pakeitė griežtesnėmis, prilygstančiomis Jaunimo tarptautinio bendravimo agentūros projektų teikimo tvarkai. Negana to, konkursas projektams paskelbtas tik balandžio pabaigoje, paraiškoms pateikti realiai duodant vos dvi savaites. Birželio 11 d. paskelbti konkurso rezultatai atskleidžia tai, kad konkurso praktiškai ir nebuvo, nes finansavimas paskirtas visiems, sugebėjusiems per tokį trumpą laiką parengti perdėtai sugriežtintos tvarkos paraiškas. Toks vėlavimas visas finansuotinas jaunimo iniciatyvas praktiškai nukėlė rudeniui, tarsi pirmą metų pusmetį jaunimas nieko neveiktų. Tiesa, kažkodėl Klaipėdos savivaldybės parama skirta net ir Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės projektui...
Klaipėdos savivaldybėje tokia griežta tvarka netaikoma net kultūros projektams, tad tikėtis, jog visos jaunimo organizacijos sugebės parengti aukšto lygio paraiškas naivoka. Šio fondo pirminis tikslas visada buvo sudaryti galimybę jaunimo iniciatyvų paramai, taip skatinant miesto jaunimo pilietiškumo saviugdą, tačiau dabartinė tvarka jaunimą tik atgraso nuo projektų rašymo ir pilietinių iniciatyvų. Kodėl taip buvo padaryta? Tikrai ne siekiant aktyvinti jaunimą Klaipėdos mieste. Savivaldybės koridoriuose jau puse lūpų kalbama, jog esant tiek mažai paraiškų reikėtų mažinti jaunimo finansavimą, skiriant šias lėšas kitoms sritims. Kai tokios darbo su jaunimu uostamiestyje tendencijos, nereikalingi jokie tyrimai, kad būtų galima pasakyti, jog jaunimo pilietiškumo situacija Klaipėdoje nėra gera. Kitas klausimas ar Klaipėdos miesto savivaldybėje išties norima ją pakeisti teigiama linkme, bet stokojama kompetencijos ar visgi tai daroma apgalvotai ir tikslingai...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą