Tokiomis sąlygomis neretai dirba siuvėjai, mezgėjai, modeliuotojai, medžiagų sukirpėjai ir kiti smulkūs amatininkai. Bet pastaruoju metu jų gretas papildė ir daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, buhalteriai, programuotojai, projektuotojai, operatoriai, konsultantai ir kitų profesijų atstovai.
Atsižvelgiant į tai, 2003 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi darbo santykių pokyčius, įteisino ne namudinio, kaip kadaise, o vakarietiško pavyzdžio Nuotolinio darbo sutarčių sudarymo principus. 2010 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą, papildomai apibūdinantį kaskart svarbesnės Nuotolinio darbo sutarties ypatumus.
Kaip teigia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Einikis, remdamasis Darbo kodekso 219 straipsniu, Nuotolinio darbo sutarties sąlygomis bendrija arba įmonė turi garantuoti, kad namuose dirbantiems darbuotojams bus nemokamai pateikti pareigybinėms funkcijoms vykdyti reikalingi darbo prietaisai, įrankiai, darbo rūbai, saugos priemonės, kad bus apmokamos visos jų naudojimo išlaidos. Ji privalo ir apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.
O tokiais atvejais, kai darbuotojas sutinka atlikti visas patikėtas pareigybines funkcijas savo namuose ir nuosavomis darbo priemonėmis, darbdavys privalo kompensuoti įmonės poreikiams naudojamų samdyto asmens nuosavų prietaisų arba įrangos nusidėvėjimo laipsnį, patiriamas elektros energijos, interneto, ryšio priemonių naudojimo išlaidas.
Manoma, kad dauguma darbuotojų, vykdančių pareigybines funkcijas savo namuose, dar nežino, kad juos gina LR darbo kodeksas, kiti teisiniai aktai. Todėl jie gali reikalauti iš darbdavio, kad būtų sudaroma Nuotolinio darbo sutartis arba atnaujinama ankstesnė darbo sutartis, atsižvelgiant į LR DK numatytas nuostatas. Tokioje sutartyje turi būti įrašytos visos, abipusiai priimtinos, darbo ir atsiskaitymų sąlygos, netęsybų sprendimo būdai.
Pasak Vilniaus konsultacinės bendrovės „Teisido“ specialistų, namuose dirbančiam darbuotojui turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę darbo laikas, kurį darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats. Dirbtas nedarbovietėje darbo laikas gali būti žymimas kitaip, negu pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
Nedarbovietėje dirbančiam asmeniui netaikomos įmonės vidaus tvarkos taisyklės. Darbas pagal Nuotolinio darbo sutartį nesukelia jokių darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo apribojimų, neriboja kitų darbuotojo darbo teisių.
Darbuotojams taikomos visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą