Namas ir ginčijamas privažiavimo kelias į namų valdą buvo įrengti 1998 m., pagal 1997 m. išduotą statybos leidimą ir parengtą techninį projektą. 1999 m. ir 2004 m. išduotomis Statybų inspekcijos pažymomis patvirtinta, kad namas statomas be nukrypimų nuo projekto, 2004 m. registre buvo įregistruotas 100 proc. baigtumo statinys. Akivaizdu, kad ir privažiavimo kelias buvo įrengtas tuo pačiu metu.
2009 m. priėmus naują Statybų įstatymo, STR redakcijas bei pakeitus kitus poįstatyminius teisės aktus, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir kitoms institucijoms praplėtus ir detalizavus įgaliojimus, neatsižvelgta, kad jau praėjo daugiau kaip 10 metų, kad bet kuriuo atveju įvažiavimas į valdą liks ten, kur ir yra, nes kitos vietos tiesiog fiziškai nėra. Neatsižvelgta ir į tai, kad šiuo metu jokia nauja gatvė nestatoma ir laikinas įvažiavimo kelias niekam netrukdo, o netgi padeda ir kitiems gyventojams.
2010 m. tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek Klaipėdos savivaldybės specialistai atliko patikrinimus (jie vykdyti nepranešant suinteresuotai šaliai, darbo metu) ir pareikalavo nugriauti įvažiavimą, nes "yra neteisėtai užvaldyta teritorija", nors administracine tvarka dėl šio užvaldymo fakto ar nelegalių statybų jų vykdytojas ar namų valdos savininkas nebuvo nubaustas.
Tais pačiais metais minėti institucijų aktai buvo apskųsti teismui, buvo siekiama sudaryti taikos sutartį - išpirkti valstybei priklausančią žemę. Namų valdos savininko lėšomis buvo parengtas detalusis planas, derinamos sąlygos ir kaina. Proceso metu paaiškėjo, kad to negalima padaryti dėl teisinės reglamentacijos, nes norima išpirkti sklypo dalis ribojasi ne tik su šia namų valda, bet ir su kitu valstybinės žemės sklypu, todėl neprivatizavus šio, negalimas ir besiribojančių žemės sklypų perleidimas asmeninėn nuosavybėn, nors netrūksta atvejų, kai šis įstatymas buvo iškraipytas ir leista privatizuoti sklypus.
2011 m. antroje pusėje Statybos inspekcija kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir reikalavo per 9 mėn. susitvarkyti privažiavimo kelio techninę dokumentaciją arba nugriauti jį. Šie reikalavimai neatitiko faktinės situacijos - objektai yra atskirti nuo namų valdos, kai kurių iš viso nėra ir panašiai.
Statybos inspekcija du kartus tikslino ieškinį: nebereikalavo išardyti visos kiemo aikštelės ir viso įvažiavimo kelio. Tačiau laikraštis netikslino anksčiau skelbtos informacijos, kad Statybų inspekcijos reikalavimai buvo ženkliai sumažinti.
Pirmosios instancijos teismas netenkino Statybų inspekcijos reikalavimų, nes išardyti dalį laikino įvažiavimo ir nutiesti naują iš žvyro ir grunto dangos yra nelogiška dėl to, kad ateityje toje vietoje vis tiek numatyta gatvė su asfalto danga.
Apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai pakeitė pirmosios instancijos sprendimą iš dalies ir todėl, kad šiems nėra svarbiausia faktinė situacija ir teisingas ginčo išsprendimas, jų darbas tiesiog teisingai formuoti precedentus, kad šie galėtų būti taikomi kuo bendriau visoms, o ne kiekvienai konkrečiai situacijai.
Paraleliai teisminiam ginčui buvo siekiama taikiai išspręsti situaciją - buvo bandoma sutvarkyti techninę dokumentaciją kietos dangos privažiavimui į namų valdą. Du kartus raštu kreiptasi į Žemės tarnybą, savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentą, teismo proceso metu prašyta Statybos inspekcijos specialistų tarpininkavimo.
Tai darant buvo susidurta su trijų institucijų kompetencijų atribojimu statant ar rengiant dokumentaciją statyboms:
1. Žemės savininko (valstybės) interesams atstovauja Žemės tarnyba.
2. Savivaldybės administracija atstovauja miesto interesams dėl urbanistinių (estetikos)reikalavimų.
3. Statybos inspekcija gina viešą interesą dėl pačių statybų bei stebi nukrypimus.
Todėl susidarė absurdiška situacija. Kadangi įvažiavimo kelias į namų valdą ne žvyruotas, o iš akmenų bei įrengtas paprastai, negalima jo įforminti, nes savivaldybės administracija neišduoda pritarimo rengti projektui. Žemės tarnyba tokiu atveju neduoda sutikimo rengti projektui dėl įvažiavimo kelio ant jos žemės. Tada jau savivaldybė nesvarsto projekto atitikimo urbanistiniams reikalavimams, o Statybų inspekcija pagal savo kompetenciją gina viešus šių institucijų interesus.
Iš esmės visų institucijų specialistai yra taip aklai įsikibę į savo darbo tvarkų aprašus, kad negali paaiškinti, kaip laikinai (iki bus nutiesta asfaltuota gatvė) įforminti akmeninę dangą vietoj žvyruotos...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą