2013 metų Nobelio fizikos premija skirta Belgijos fizikui Fransua Englertui (Francois Englert) ir Didžiosios Britanijos fizikos teoretikui Piteriui V. Higsui (Peter W. Higgs) už teoriją, paaiškinančią, iš kur atsiranda subatominių dalelių masė, pranešė tinklalapis "Nobelprice.org".
Tinklalapyje priduriama, kad šis teorinis mechanizmas neseniai buvo patvirtintas per CERN dalelių greitintuvo eksperimentus aptikus mokslininkų numatytą fundamentaliąją dalelę - Higso dalelę. F. Englerto ir V. Higso teorija yra svarbi dalelių fizikos standartinio modelio dalis. Standartinis modelis yra teorija, aprašanti, kaip sudarytas pasaulis: nuo žvaigždžių ir planetų iki gyvūnų ir augalų. Standartinis modelis remiasi tuo, kad egzistuoja speciali dalelė, vadinama Higso dalele. Ši dalelė atsiranda nematomame lauke, kuris užpildo visą visatą. Laukas egzistuoja net ten, kur atrodo, kad visata yra tuščia. Dalelės įgauna masę per kontaktą su šiuo lauku.
Higso dalelė, kuri buvo trūkstama standartinio modelio grandis, yra labai svarbus atradimas, bet standartinis modelis dar nėra iki galo paaiškintas. Be to, standartinis modelis apibūdina tik matomą materiją, kuri sudaro vos penktadalį visos visatos materijos. Dar vienas labai svarbus CERN mokslininkų tikslas - ištirti tamsiąją materiją.
Laureatų paskelbimas buvo atidėtas daugiau nei valandai. Higgso bozono pergalė patvirtino daugelio ekspertų spėjimus, kad būtent šis atradimas ir yra labiausiai vertas premijos.
Telefonu kalbintas F. Englertas prisipažino, kad labai džiaugiasi laimėjimu ir nekantrauja pasveikinti kolegos P. Higgso. Komitetui nepavyko susisiekti su kitu laimėtoju – P. Higgsu.
Nors Nobelio taikos ir literatūros premijos susilaukia daugiausiai dėmesio, šiais metais ypač daug diskusijų sukėlė ir Nobelio fizikos premija.
Spalio 7 d. jau paaiškėjo Nobelio medicinos ir fiziologijos premijos laureatai – amerikiečiai biologai Jamesas Rothmanas, Randy Schekmanas ir Vokietijoje gimęs tyrėjas Thomas Suedhofas.
Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (925 tūkst. eurų), kurie bus dalijami, jei vienoje kurioje nors srityje bus du ar keli laureatai.
Faktai apie Nobelio fizikos premiją:
106 Nobelio taikos premijos įteiktos 1901–2012 metais;
Tik 47 prizai įteikti vienam mokslininkui;
Moterys Nobelio fizikos premiją laimėjo du kartus;
Johnas Bardeenas – vienintelis asmuo, Nobelio fizikos premiją yra laimėjęs du kartus;
Jauniausias premiją laimėjęs asmuo – Lawrence`as Braggas. Jis 1915 m. premiją laimėjo kartu su savo tėvu. L. Braggui buvo 25 metai;
Vidutinis laimėtojų amžius – 55 metai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą