1991-ųjų spalio 3 dieną Senegale, Dakaro uoste, vietinė policija sulaikė 5 afrikiečius, kurie tvirtino, kad čia nelegaliai atvyko graikų kompanijos "Laskaridis" žvejybiniu laivu "Frio Indianik", kurio įgula buvo pasamdyta iš Klaipėdos transporto laivyno. Laivo kapitonas - klaipėdietis Nikolajus Levinas.
Nepaisant pastarojo protestų, vietinė emigracinė valdžia į jo laivą prievarta įbruko šį penketuką. "Taip čia be jokių ceremonijų atsikratoma valkatų", - paaiškino VE.
Tą spalio 3-iąją kapitonas N. Levinas dar neįsivaizdavo, kad šis įvykis virs tarptautiniu skandalu, o jam kainuos ne vieną mėnesį vienatvės ir visiškos nežinios. Pasak gyvosios Lietuvos jūrų legendos Sigito Šilerio, N. Levinas buvo gana impulsyvus žmogus, todėl nenuostabu, kad jo nurodymu neprašyti svečiai buvo perkelti ant plausto.
"Jiems mūsų žvejai įdėjo maisto, vandens, ir puškėkit sau namolio", - situaciją aprašė laikraštis.
Istorija toliau vystėsi taip. Plaustą jūroje užtiko Senegalo žvejai. Vieno afrikiečio ant plausto jau nebebuvo. Gal jį suvalgė bendrakeleiviai? Nesvarbu. Svarbu tai, kad spalio 13-ąją "Frio Indianik" atplaukus į Puent Nuaro uostą Konge N. Levinas buvo areštuotas Interpolo nurodymu ir apkaltintas pasikėsinimu į 5 afrikiečių gyvybes.
"60-metis N. Levinas, 40 savo gyvenimo metų atidavęs jūrai, amžiumi, ko gero, pats vyriausias dar jūroje dirbantis Lietuvos kapitonas, sėdi Afrikos kalėjime. Kiek yra žinoma, jis yra sveikas, gyvenimo izoliatoriuje sąlygos normalios. Papildomai maistu rūpinasi praplaukiantys Lietuvos ir sovietų žvejybiniai laivai. Kiekvieną savaitę kapitoną aplanko sovietų pasiuntinybės atstovas", - rašė VE.
Panašu, kad afrikiečių grūdimas į svetimus laivus buvo tapęs tradicija. Kapitono žmona Nijolė Levina, tuomet Maskvoje aplankiusi Lietuvos diplomatinės misijos Rusijoje vadovą Egidijų Bičkauską ir net Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovus, iš pastarųjų išgirdo pasakojimus, kaip panašiais atvejais elgiasi amerikiečių jūrininkai: išplaukę iš uosto jie "svečius" tiesiog išmėto per bortus. Tad N. Levinas, panašu, turėjo gauti Nobelio taikos premiją. Už humanizmą.
O VE ta proga papasakojo dar vieną panašų atvejį iš mūsų žvejų praktikos.
"Viename Afrikos uoste į mūsų laivą lygiai taip pat buvo įsodintas negras, kuris teigė, kad čia atplaukė tuo laivu. Įgulai tai buvo savotiška pramoga. Jį pamaitino, davė gultą. Negras vis dažniau garsiai pasvajodavo, kad nori į Rusiją. "Rusija - tai blogai. Tai Sibiras, šalta, baltos meškos", - traukė jį per dantį jūreiviai.
Laivui atplaukus į Italijos uostą negras nešė kudašių. Kaip sakoma, problemos išsisprendė pačios. Bet į laivą atėjus policininkams viskas apvirto aukštyn kojomis. Patikrinę įgulos sąrašus, jie pasiteiravo negro. "Koks negras? Nėra jokio negro", - kapitonas ilgai nesuprato, apie ką kalbama. O policininkas jam - Interpolo raštą, kuriame parašyta, kad šiuo laivu iš tokio ir tokio uosto plaukia negras.
"Nebus negro - neišleisime laivo", - pasakė italų pareigūnas. Ne juokais sunerimusi įgula puolė ieškoti "savojo" negro. Jau vakarėjo. Jūreiviai pasišviesdami žibintuvėliais "šukavo" kelią iki miesto. Negrą vis dėlto surado. Akyliausiajam buvo skirta 25 "Vneštorgbanko" čekių premija. Nepageidaujamu įgulos "nariu" pavyko atsikratyti tik Europos uoste, kai Interpolas apie negrą pamiršo..."
S. Šilerio žiniomis, ilgai Puent Nuaro uosto spec. izoliatoriuje N. Levinas nebuvo, jis paleistas ir sėkmingai grįžo į Lietuvą. O praėjus metams kitiems apskritai pasitraukė iš laivyno. Jis mirė šių, 2016-ųjų, balandžio pradžioje...
Gali būti, kad, nepaisant N. Levino nemalonios "afrikietiškos" patirties, 1991 metų gruodį ne vienas klaipėdietis svajojo apie gyvenimą Juodajame žemyne. Priežastis paprasta - šildymas Klaipėdoje turėjo brangti net 5 kartus.
"Respublikos šilumos tinklų įmonės dabar gaus penkeriopai brangesnį mazutą - viena tona kainuos 564 rb (anksčiau - 84 rb). <...> Ekonomistų skaičiavimu, 1992 m. gyventojams už šildymo paslaugas teks mokėti maždaug penkiskart daugiau", - niekuo paguosti klaipėdiečių negalėjo VE.
Lietuvoje po truputėlį ėmė įsivažiuoti streikų mada. Klaipėda - ne išimtis. Čia streiką paskelbė autobusų parko šaltkalviai remontininkai, pareikalavę atlyginimą pakelti nuo 1 400 iki 2 000 rb.
Sunku pasakyti, ar tai turėjo įtakos, kad tuomet miestiečiai prie nuosavų automobilių vairo sėsdavo išgėrę labai dažnai. Na, atseit geriau važiuoti lengvai įkalus nei autobusu, kurio stabdžiai dėl streiko nesutvarkyti...
Taip mąsčiusių vairuotojų pavardžių buvo pilni VE puslapiai. Pavyzdžiui, tarp tokių paminėtas ir "dirbantis Latvijos Respublikos futbolo klube "Pardaugava" Algimantas Briaunys, gyv. Klaipėdoje, Įgulos g. 20-11."
Taip taip, tai garsusis mūsų vartininkas, kurio 1984-2001 metų CV sąraše - ne tik Rygos komanda, bet ir Klaipėdos "Atlantas", Vilniaus "Žalgiris", Maskvos "Asmaral", Talino "Flora", FC "Kobenhavn", "Lelle" SK, FK "Liep?jas Metalurgs".
Ir ne tik futbolininkai taip galvojo, ir galvojo netgi dar radikaliau. "Palangoje, Vytauto gatvėje, kelių policininkai sustabdė eismo taisykles šiurkščiai pažeidusį automobilį M-2140. Prie vairo sėdėjo Krašto apsaugos ministerijos Būtingės posto pamainos viršininkas Z. Kareiva. Kartu važiavo neblaivūs KAM darbuotojai G. Bagdonas, V. Tarasevičius. Kariūnai nusprendė nepasiduoti, ir tik panaudojus fizinę jėgą policininkams pavyko pristatyti juos į komisariatą."
Ech, tie beatodairiški 1991-ieji...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą