Kas gali pasikeisti per 25 metus? Daug. Arba nieko.
Na, gal vis dėlto daugiau dalykų keičiasi nei lieka tokie patys. Štai kad ir I. Simonaitytės biblioteka. Dar 1991 metais tapo aišku, kad būtina naujo pastato statyba, mat tuometiniame dėl vietos trūkumo nebuvo galima pasinaudoti net trečdaliu bibliotekos turimų fondų.
"Pasiūlytos dvi vietos naujai bibliotekai statyti: šalia esamo I. Simonaitytės bibliotekos pastato, plečiant statybą į buvusio kojinių fabriko teritoriją, arba prie Baltijos prospekto žiedo, šalia Kultūros ir sporto komplekso", - pranešta tada.
Žinia, kultūrai vietos Baltijos ir Taikos prospektų kaimynystėje beveik neatsirado (jei neskaičiuotume planuoto minėto komplekso vietoje išdygusioje "Švyturio" arenoje vykstančių koncertų) - ji skirta sportui ir komercijai. O štai antrieji I. Simonaitytės bibliotekos rūmai šalia senųjų (Herkaus Manto gatvėje) duris atvėrė. Tiesa, ne taip jau ir greitai, tik 1996-aisiais.
Na, o komercija (tais laikais - dar naujas ir ne visiems suprantamas žodis) anuomet išgyveno diversifikacijos periodą. Tada šis procesas buvo vadinamas "perspecializavimu":
"Susidėvėjus Valstybinės prekybos įmonės JMP "Snaigė" sifonų užpildymo stoties (Taikos pr. 48) įrenginiams nutarta perspecializuoti šį punktą į naminio alaus pardavimo kioską, kuriame alus būtų pilstomas į pirkėjo tarą. Kioskui Nr. 73 "Alus" patvirtintos darbo valandos nuo 11 iki 19 val., pertrauka - nuo 14.30 iki 16 val., šeštadieniais nuo 11 iki 16 val., poilsio diena - sekmadienis."
Štai taip viskas buvo paprasta: sugedo sifonų užpildymo aparatas - atsineškite savo tarą, ir mes į ją pripilsime nebe gazuoto vandens, o alaus! Naminio!
(Na, čia "valstiečiai" ir "žalieji" į tuos šauktukus jautriai sureaguos, bet eina jie velniop!).
"Diversifikavosi" ir kitos parduotuvės. Štai Savivaldybės paprašyta leisti Valstybinės prekybos parduotuvės Nr. 50 "Pienas" patalpas Turgaus g. 11 išnuomoti Valstybinei pieno perdirbimo įmonei firminei parduotuvei steigti, o parduotuvės Nr. 31 "Duona" patalpas Turgaus g. 13 - valstybinei įmonei "Klaipėdos duona" irgi firminei parduotuvei steigti. Be to, paprašyta leisti Kauno bendrovės "Stumbras" firminei parduotuvei steigti išnuomoti parduotuvės Nr. 68 "Gėrimai" patalpas S. Daukanto g. 10.
Na, ir ką gi mes matome dabar? Parduotuvėje Nr. 31 dabar pardavinėjami prabangūs odiniai ir kailiniai drabužiai, parduotuvėje Nr. 50 pilstoma kava, o parduotuvėje Nr. 68 jaunimui siūlomi laisvalaikio drabužiai.
O štai ten, kur buvo sifonų užpildymo centras, dabar pardavinėjami dviračiai, veikia vaistinė, vyksta makiažo darbai, yra krūva salonų - juvelyrikos, rėmelių, gėlių. Ir, aišku, veikia lombardas. Kaip be jo šiais laikais.
Daug kas tada buvo kitaip. Pavyzdžiui, Artūras Juškėnas buvo jaunas Klaipėdos "Maisto" rankinio komandos, laimėjusios Lietuvos RTV taurę ir 1992-ųjų pradžioje po I rato pirmavusios Pabaltijo II lygos rankinio čempionate, žaidėjas. Štai ką apie jį ir jo draugus pasakojo tuometinis "Maisto" treneris Vytautas Marozas:
"Šiemet mus labai nuvylė R. Bridikis, kurio netinkamas požiūris į sportą neleidžia jam tobulėti. Daug tikimės iš jauno krašto puolėjo A. Juškėno, kuris turi charakterį ir galimybių tobulėjimui."
Kas dabar yra A. Juškėnas, aiškinti nereikia niekam...
O štai geležinkeliuose keičiasi nedaug kas. Na, štai, paimkime kad ir praeitos savaitės įvykį: penktadienį dėl šalčio, tiksliau, dėl staigios temperatūrų kaitos atsikabinus bėgius laikantiems varžtams, maždaug valandą vėlavo iš Klaipėdos į Vilnių važiuojantis keleivinis traukinys.
Pasirodo, gamta traukinius stabdė ir prieš 25 metus: "Naktinis traukinys Vilnius-Klaipėda sausio 16-osios vakarą išvykęs iš Vilniaus, vėlavo beveik dvi valandas. <...> Kretingalėje vėjas nutraukė elektros laidus, ir dėl to sutriko bėgių perstūmimas. <...> Važiavusieji šiuo traukiniu skundėsi, kad jis nebuvo šildomas, o personalas nesiteikė informuoti dėl prastovos priežasčių."
Aišku, dabar vagonai šildomi, net traukinio greitis juose rodomas, ir sumuštinių palydovės atneša, o ir sužinoti apie tai, kodėl tu stovi vidury laukų vidury Lietuvos, gali įlindęs į savo išmanųjį telefoną. 1992-aisiais galėjai nebent išlįsti. Į lauką. Pažiūrėti, kodėl sustojo traukinys.
Dėl audrų būna visokių atsitikimų ir uoste. Būna ir dabar, buvo ir tada: "Sara Theresa", belaukdama melasos, vidiniame reide pametė inkarą. Kapitonui inkaro pagailo ir jis bandė paprašyti uosto tarnybą tą inkarą ištraukti. Inkaras tikriausiai ir liks marių dugne, nes uoste nėra narų, kurie galėtų nusileisti giliau nei 15 metrų. Mokės ar ne "Sara Theresa" už gamtos teršimą - paaiškės vėliau."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą