Taigi, mums pavyko atrasti šaknis. Esmių esmę. O pasakius paprasčiau - priežastį, kodėl ankstyvosios lietuviškos žiniasklaidos chuliganas, kompromisų nepripažįstantis kultūrinio proletarinės Klaipėdos veido kūrėjas, o vėliau - nesutaikomas kelių erelių priešas Gintaras Vaičekauskas pasuko į Seimą.
Ironiška, tačiau tos šaknys glūdi toje pačioje žiniasklaidoje ir neblėstančioje Gintaro meilėje... valgykliniam maistui. Mums atlikus vieno 1992 metų vasario VE numerio analizę tapo aišku, jog planas tapti tautos išrinktuoju jam užgimė pirmą kartą apsilankius Seime.
Tiesa, tuo metu Seimo dar niekas Seimu nevadino, kaip ir Gintaro Vaičekausko - Gintaru Vaičekausku. Tada pirmasis buvo Aukščiausioji Taryba, o antrasis - Edas Vaičkus.
"Norit - tikėkit, norit - ne, bet parlamentarai - irgi žmonės. T. y. jie - paprasti mirtingieji. Valgo, miega, mylisi, kiekvienas turi savo ydų, pomėgių ir t. t. Smalsumas, kokiomis sąlygomis dirba mūsų išrinktieji, atvedė pasižvalgyti po Respublikos pastatą Nr. 1", - taip reportažą, pavadintą "Kotletai parlamente", - prieš 25 metus pradėjo būsimasis Seimo narys.
Gavęs leidimą ir su savo kiek paglamžytu veidu praėjęs kontrolę, painiais koridoriais Edas-Gintaras pateko į didelį fojė, kurį prieš tuometinio JAV viceprezidento Deno Kveilo (Dan Quayle) vizitą blizgino "močiutės valytojos", o "atsukęs nugarą pagrindiniam įėjimui simboliškai stovėjo sargybinis (su šautuvu)".
"Paklaustas, kas kiek laiko keičiasi sargybiniai, jis tylėdamas pakėlė pirštą. Iš pradžių pamaniau, kad jis man rodo "F. U. C. K.", bet, įsigilinęs į kareivio parodymus, supratau, kad jie keičiasi kas valandą", - papasakojo skaitytojams žurnalistas.
Tačiau dar didesni siurprizai jo laukė parlamento valgykloje Nr. 4 (kur liko kitos trys, jam išsiaiškinti taip ir nepavyko). O joje kainos buvo humaniškos: įdarytas karpis - 5,92 rb, morkų salotos su slyvomis - 3,89 rb.
"Antrieji patiekalai: kotletas "Jūra" - 10,93 rb (skanus). Maltas jautienos žlėgtainis - 8,29 rb, "Žemaičių" blynai (suploti cepelinai) - 7,48 rb, manų košė - tik 1,13 rb. Na, o sriubas tautos išrinktieji srebia pigiau. Valstybinė sriuba (atsiprašau, "Valstiečių") - 0,91 rb. Tokia pati sriuba Kūno kultūros ir sporto departamento valgykloje kainavo 4,48 rb. Maistas skanus ir paduodamas raudonai apsirengusių padavėjų iš vežimėlių tiesiai ant stalų", - rašė Gintaras.
Jaučiate, kaip laikas sukasi spirale? Kokie sutapimai! Tiesiog neįtikima... Pagrindinė sriuba - "Valstiečių"! Taigi dabar, po 25 metų, būtent jie tą valstybinę sriubą Seime ir verda! Tik ji dabar tikrai nėra labai skani...
"Skaitytojui gali iškilti klausimas, ar mačiau Landsbergį valgykloje? Ne, ponai, nemačiau. Tautos tėvas valgo kabinete tą patį maistą. Jis ir valgydamas dirba", - Aukščiausiosios Tarybos pirmininko darbo užkulisius atskleidė reportažo autorius. Ir dar kartą pakartojo, kad parlamentarai - "irgi žmonės".
"Tai rodo paprastas pavyzdys. Parlamentarai rūko tualetuose (kaip mokiniai), kurie yra nemokami, bet tualetinio popieriaus yra. Nesvarbu, kad kai kurie kranai praustuvuose nusukinėti ir sriuba paduodama puodeliuose su nudaužtomis ąselėmis", - pranešė G. Vaičekauskas.
Na, šio reportažo P. S. - tai lyg Vaičkaus nuoroda sau pačiam, tik po 25 metų. Ja, atrodo, pataikyta kaip pirštu į akį:
"Privačiame pokalbyje AT deputatas Rimvydas Valatka pareiškė: "Deputatams nereikia pavydėti pigios sriubos". O jeigu vis dėlto pavydu, tai pasiūlė man iškelti savo kandidatūrą kituose AT rinkimuose. Taip ir padarysiu. Tai neįsivaizduojama: Edas Vaičkus - deputatas. Kas už? Vienbalsiai! Ačiū, ponai, už pasitikėjimą."
Nebėra čia ką ir bepridėti, išskyrus vieną prašymą: Gintarai, po velnių, mes žinome, kad tu ten pluši nesiilsėdamas, vis apie Lietuvą galvoji, bet būk geras, pamiršk dabar ją sekundėlei ir parenk mums reportažą iš Seimo valgyklos Nr. 4! Tavo seni skaitytojai (rinkėjai) tavęs prašo!
P. S. Beje, o tu matei ten Landsbergį?
Ir vėl apie privatizavimą
Na, o tuo metu Klaipėdoje toliau sukosi privatizavimo karuselė. Sukosi taip greitai, kad kai kurie iš jos buvo tiesiog išmesti išcentrinės jėgos. Kaip, pavyzdžiui, radiotechninių patarnavimų įmonės, geriau žinomos "Signalo" pavadinimu, darbuotojai. Įmonę privatizavo "komersantai", o darbuotojai liko statistais, mat pasirašyti privatizavimo dokumentus pavėlavo 5 minutes - tą greičiau už juos padarė odinės striukėmis vilkintys vaikinai.
Būta ir kitokių kuriozų. Tokių, kaip Gargžduose privatizuojant moterų ir vyrų kirpyklą.
"Pradinė kaina - grynas juokas: 99 800 rublių. Kirpyklą nusipirkti pirmosios sumanė joje dirbančios moterys. Bet sutrukdė vadinama fizinių asmenų grupė, atstovaujama V. Rutkausko iš Klaipėdos. Vyrukai, matyt, manė, kad čia neblogas kąsnelis: pastatas pačiame miestelio centre, ir biznis galėtų būti geras. Tad jie iš karto pasiūlė 500 000 rublių. Kirpėjoms atstovavusios B. Muniuvienė ir A. Griušienė nenusileido, ir kai vyrukai pasiūlė visą milijoną, jos pakėlė iki 1 201 000 rublių! V. Rutkausko grupė pasavo...
Tačiau atėjo laikas sumokėti pinigus, ir tada 17 kirpėjų susigriebė už galvos: iš kur gauti pinigų? Nustatytą laiką pinigai nebuvo sumokėti, "laimėtojos" pasimetė, sandoris anuliuotas. Dabar belieka viltis: galbūt kitame aukcione joms nepakiš kojos tie patys ar kiti apsukrūs vaikinai iš Klaipėdos?" - moteris užjautė VE.
Na, o Giruliuose buvo privatizuota vienintelė maisto produktų parduotuvė. Tiesa, tuoj po to ji savo veiklos nenutraukė, bet keli šimtai žmonių iš Karklės bei Girulių (įskaitant dviejų lopšelių, Kūdikių namų, profilaktoriumo ir telecentro darbuotojus) kreipėsi į žurnalistus išreikšdami savo nerimą: o kurgi jiems reikės dabar apsirūpinti maisto produktais?
"Ginkluoti ir labai pavojingi"
Taip VE skaitytojams pristatyti po susišaudymo ir bandymo pagrobti verslininkus nuo teisėtvarkos pasislėpę garsiosios Panevėžio "Tulpinių" gaujos krikštatėviai - Romas Kavaliauskas (gim. 1958 m.), pravarde Kavioras, Vitalijus Tuzovas (gim. 1960 m.), pravarde Psichas, Vidmantas Kirklys (gim. 1959 m.), pravarde Mutė, Pavelas Sereikis (gim. 1954 m.), pravarde Paškė, ir Dainius Skačkauskas (gim. 1967 m.).
Sunku pasakyti, ar šią publikaciją perskaitė Klaipėdos banditai. Jei būtų mokėję skaityti, ir ne tik tiesiogiai, bet ir tarp eilučių, būtų supratę, kad netrukus ir jų pavardės bei nuotraukos pasirodys VE puslapiuose. Nes, kaip byloja praktika, einant tokiu keliu liepto galas dažniausiai vis dėlto prieinamas. Kartais - ir labai greitai.
Tą įrodė ir "Tulpiniai": Paškė sušaudytas (greičiausiai savų) 1994 m., Kavioras sušaudytas (greičiausiai savų) 1995 m., Psichas nušautas 1996-ųjų Kūčių vakarą reketuojamo verslininko Rimo Okuličiaus, tame pačiame įvykyje dalyvavęs Mutė pabėgo į užsienį, bet vėliau buvo sulaikytas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, o D. Skačkauskas saugomas valstybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir duoti parodymus prieš buvusius bendrus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą