Incidento priežastis tokia. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pasienio apsaugos tarnybos kariai turėjo perimti tarnybą perkėloje, o sovietų pasieniečiai išsikraustyti iš pasienio posto tarnybinių patalpų kategoriškai atsisakė.
"Motyvavo, kad nebuvo įsakymo iš Rygos, kur yra būrio vadovybė. Šiandien iš viso neaišku, kas vadovauja buvusiai pasienio kariuomenei. Kažkada tai buvo KGB kariuomenė, KGB panaikino. Panaikino ir SSRS. Pasienio kariuomenė pakibo ore. <...> Imperija subyrėjo, ir pasienio kariuomenė primena subyrėjusio vežimo ratą, kuris beprasmiškai iš inercijos rieda toliau", - situacijos painumą aprašė VE.
Sovietų pasieniečiai patalpas saugojo su ginklu rankose. Vis dėlto sveikas protas nugalėjo - generolas Kostenka, matyt, supratęs, jog gintis iki paskutinio šūvio būtų beprasmybė, pažadėjo, kad būrys iš perkėlos vis dėlto išsikraustys.
Sovietų Sąjunga apskritai buvo turbūt pats beprasmiškiausias politinis darinys pasaulyje. Tokia išvada piršosi ir Gintarui Vaičekauskui, išsiruošusiam reportažui į Kaliningrado sritį kartu su genialiu uostamiesčio fotografu Raimundu Urbonu (1963-1999).
Pastarasis iš ten parsivežė unikalų nuotraukų ciklą "Rytprūsiai", o Gintaras - visišką nesupratimą to, kaip atėjūnai iš Rusijos per nepilną pusę amžiaus sugebėjo visiškai suniokoti įspūdingą žemės lopinėlį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
"Košmariškai sunkus ir slegiantis įspūdis! <...> Kadaise čia, derlingoje Rytų Prūsijos žemėje, gyveno žmonės. Žmonės čia gyvena ir dabar. Bet ar jie verti Vakarų Europos tautų pagarbos už tai, ką čia pridirbo per 45 metus? Ne, neverti! Po karo atėjęs tarybinis žmogus griovė, naikino, sprogdino, degino visa tai, kas netarybiška - vokiška. Prisigyvenome iki to, kad sulygino su žeme net kapus ar net juos išniekino ieškodami auksinių dantų, medalių, šeimyninių relikvijų", - rašė jis.
(Beje, taip jau sutapo, kad kaip tik tomis dienomis Kaliningrado srities administracijos vadovas Jurijus Matočkinas interviu vietos televizijai pasisakė už Baltijos respublikos įkūrimą šios Rusijos Federacijos srities teritorijoje. Bet čia - tarp kitko).
Košmariškai sunkus ir slegiantis įspūdis, tad geriau grįžkime į Klaipėdą. Bet ir čia... sunkus ir košmariškas įspūdis - bankai nebeturi pinigų miesto įmonių ir organizacijų darbuotojų atlyginimams mokėti. Trūksta 87 milijonų rublių, ir "nedaug vilties, kad įsiskolinimas bus visiškai padengtas, nes kasdieninės (banko. - Autor. past.) pajamos sumažėjo vidutiniškai 2 mln. rublių, o išlaidos žymiai šoktelėjo".
Keblioje padėtyje atsidūrė ne tik klaipėdiečiai, bet ir Argentinos laivo "Astra Valentina", kuris dar rudenį sugedus varikliui rėžėsi į vieną mūsų uosto krantinę ir čia liko stovėti, įgulos nariai. Iš pradžių jiems viskas buvo neblogai.
"Gruodžio pradžioje Argentinos jūreiviai valiutos dar turėjo pakankamai ir buvo valiutininkų dėmesio centre. Gruodžio 4 dieną miesto policija gavo "Astra Valentina" kapitono pareiškimą, kad jo laivo jūreiviams "Klaipėdos" restorane nežinomi asmenys grasino fiziškai susidoroti.
Policijos pareigūnams pradėjus šio fakto tyrimą paaiškėjo, kad restorane prie jų prikibo mūsiškiai suteneriai ir prisakė "eiti" su merginomis, kurias jie parodys. Jei ne, turės nemalonumų. O tie užsispyrė kaip ožiai, ir nė krust. Aiškiausias žmogaus teisių pažeidimas - vargšai per jėgą priversti atlikinėti įvairiausius santykius. Aišku, ne už dyką ir ne už rublius.
Savotiška reketo forma. Matyt, merginos pačios jau pavargo užsieniečiams kartis ant kaklo. Nuo šiol jiems ant kaklų "kabins" per prievartą. Štai tokios problemos tiems, kurie turi valiutos. Dabar, aišku, argentiniečiai nieko nebedomina, nes patys gyvena vargingai", - nelengvą Klaipėdoje įstrigusių užsienio jūreivių dalią aprašė VE.
Aišku, taip nebūna, kad pinigų neturi visi. Kai kas jų vis dėlto visada turi daugiau už kitus ir gali sau leisti įsigyti vieną kitą kioską arba parduotuvę. Taigi, paskutiniųjų "Monopolio" žaidimo 1992-ųjų vasarį Klaipėdoje rezultatai: privatizavimo aukcione, pasiūlęs 70 500 rublių, stiklo taros supirktuvės Nr. 20 Girulių pakrantėje savininku tapo Aleksandras Tominas; parduotuvę Nr. 166 "Mažylis" (Taikos pr. 99) už 800 000 rb įsigijo Vytauto Rickaus 180 žmonių grupė; pieno barą Herkaus Manto g. 15 už 1 mln. 332 tūkst. rb privatizavo Vidmanto Gatavecko 85 žmonių grupė; Ona Joruta Petrauskienė už 3 300 rb nusipirko knygų kioską Butkų Juzės g. 9 ir už 22 tūkst. rb - stiklo taros supirktuvę Nr. 1 (I. Kanto 23A); Alviro Šukio grupė privatizavo stiklo taros supirktuves Nr. 4 (Debreceno 66A, už 140 tūkst. rb), Nr. 5 (Taikos pr. 27A, už 70 tūkst. rb) ir Nr. 6 (Laukų g. 27A, už 2 tūkst. rb); stiklo taros supirktuvės Nr. 7 (Klevų g. 6A) savininku už 352 tūkst. rb tapo Sergejaus Vorono 52 žmonių grupė; Loretos Gončiarovos 3 žmonių grupė už 13 tūkst. rb įsigijo knygų kioską Smiltynėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą