"Vakarų ekspresas". 1992 03 05 ir 07

Seni funkcionieriai, ką čia slėpti - buvę komunistai, kad ir pasivadinę LDDP, buvo patyrę panašiuose klausimuose, todėl lengvai nusileisti neketino. Lygiai taip pat neketino pasiduoti ir muitininkai, palaikomi Vyriausybės. O ginčas kilo tikrai dėl įdomios priežasties - viena organizacija patalpas paskyrė vieniems, o kita iš jų užsimojo atimti ir perduoti kitiems.

Taigi, LDDP sudarė sutartį su Butų ūkio aptarnavimo įmone Nr. 3 dėl patalpų nuomos Vilties g. 2 name iki 1996 metų. Tačiau jau paskutinę 1991-ųjų dieną partiečiai gavo minėtos įmonės pranešimą, esą sutartis nutraukiama ir jiems reikia išsikraustyti. Sutarties nutraukimas patvirtintas ir miesto Valdybos.

Apleisti patalpų politikai neskubėjo. Pirma, jie pasijuto apgauti, nes dar anksčiau miestui buvo perdavę savo pirmtakės - Lietuvos komunistų partijos Klaipėdos skyriaus patalpas Vilties g. 12 name. Antra, LDDP-istai buvo įsitikinę, kad sutartys nutraukiamos turi būti ne vienašališkai, o civilizuotai, teisme.

Taip jie ir sėdėjo savo 500 kvadratinių metrų, kol sužinojo apie vicepremjero Zigmo Vaišvilos potvarkį jų išsinuomotas patalpas skirti Klaipėdos muitinei. Vieną gražią dieną mosuodami tuo potvarkiu į Vilties g. 2 atvyko muitininkai ir ėmė neštis savo turtą į ekskomunistų kabinetus.

Muitininkai buvo nesukalbami.

"Turime Vyriausybės nutarimą ir jį vykdome. Nes mes turėjome nutraukti nuomos sutartį. O šios patalpos muitinei yra būtinos. Daugėja darbų: dar prisidėjo statistinis muitas, išvežamų prekių muitas. Teks dirbti ištisą parą. Kol kas geranoriškai leidome pasilikti dviejuose kabinetuose, bet, aišku, ilgai tai negalės tęstis", - aiškino Klaipėdos muitinės viršininkas Petras Daukša.

"Kaip matote, kol valstybiniai ešelonai nesusigaudo, kas ir ką turi skirti, traukinukas pajudėjo iš apačios. Gerai, kad muitininkai - taktiški vyrai ir kol kas apsieita be muštynių", - reziumavo "Vakarų ekspresas".

Turėti stogą virš galvos - ne tik valdžios įstaigų, bet ir kiekvieno paprasto žmogaus svajonė. Tik štai gyventi bute, pilname gyvsidabrio garų, nepatartina. Netgi sakykime taip - tai yra mirtinai pavojinga.

"Klaipėdoje, Kooperacijos g. 3A, pirmojo aukšto 41 bute aptikta gyvsidabrio garų. Jo koncentracija žvėriškai didelė. Norma tik 0,0003 mg/kub. m, o aptikta 0,52-1,29 mg/kub. m. Higienos centro specialistų atlikti tyrimai parodė, kad gyvsidabrio garų yra ne tik 41 bute, bet ir bute aukštu aukščiau bei rūsyje ir šiluminiame mazge. <...> Iš kur atsirado nuodinga medžiaga, aiškinasi policija", - pranešė laikraštis.

Miesto institucijos ėmėsi skubių priemonių - merijoje sudaryta speciali komisija, šeimos buvo iškeltos į viešbučius, o užterštas patalpas planuota kruopščiai valyti įvairiais skiediniais, kol tyrimai parodys, kad šiose patalpose vėl galima gyventi.

Beje, o iš kur galėjo atsirasti tokia didelė gyvsidabrio garų koncentracija minėtame bute? VE žurnalistai bandė daryti vieną išvadą, tiesa, užuominomis.

"Anksčiau, kada žmogaus pilve apsiversdavo žarnos, jis išgerdavo stiklinaitę gyvsidabrio, ir tos kaipmat atsistatydavo. Mat greitai tekėdamas jis žarnyne padarydavo tvarką ir pats greitai "iškrisdavo" iš organizmo. Dabar ši liaudies medicinos išmonė nepraktikuojama, nes už sienos 1 kg švaraus gyvsidabrio kainuoja 70 000 JAV dolerių."

Tik nepatikėkite tuo. Negerkite gyvsidabrio. Jis iš organizmo gal ir iškris, bet jūs iškrisite greičiau.

Mušė ir muša

Sunku būtų pasakyti, kiek kainuoja kilogramas gyvsidabrio dabar. Nesame juodosios rinkos specialistai. Matyt, per tuos 25-erius metus pasikeitė. Tačiau kitas dalykas nesikeičia niekaip: principas "Mušk artimą savo!" Smurtas artimoje aplinkoje klestėjo tada, klesti ir dabar - tereikia pasiskaityti kriminalines suvestines. Šiek tiek istorijų iš 1992-ųjų, o jos, patikėkite, nuo šiandieninių nesiskiria niekuo - nebent tik vardais ir pavardėmis.

"Gautas Ramutės T. (gim. 1959 m.) pareiškimas, kad jos vyras Valerijus T. (gim. 1959 m.) niekur nedirba, girtuokliauja, nuolat ją muša ir grasina nužudyti. <...>

Klaipėdietei Galinai T. (gim. 1945 m.) dar baisiau. Ją vyras pastaruoju metu taip pat ketina nužudyti. Ir ne bet kaip, o nušauti. Mat jis - Rudolfas T. (gim. 1939 m.) - medžiotojas, ir namuose turi medžioklinį šautuvą. Matyt, medžioklės sezonas prasidėjo... Žmonos kantrybė trūko, ir ji kreipėsi į policiją. Ačiū Dievui, kol pareigūnai išsiaiškins, ponas Rudolfas pagyvens be šautuvo. <...>

O štai Piotras K. (gim. 1948 m.) žmonos neturi. Bet karštas kraujas vis tiek verda. O šalia - invalidė septyniasdešimtmetė motina, kuri su sūnumi gyvena viename bute. Tad Piotrui K. grasinti beliko vargšei senutei. Galų gale sūnui terorizuoti motiną atsibodo, ir, kad nesiteptų rankų, vieną gražią vasario pabaigos dieną jis numetė motinai virvę ir liepė pasikarti pačiai..."

Pigiausia kava mieste

Na, o pabaigai - dar keletas 1992-ųjų pradžios Klaipėdos gyvenimo vaizdelių.

"Geriau vėliau negu niekada - po 10 metų pertraukos pagaliau atsidarė "Būrų užeigos" rūsys."

"Konsultacinio seimo pirmininkas Algirdas Kancleris ir vicepirmininkas Antanas Terleckas be reikalo vyriausybine "Volga" skubėjo iš Vilniaus susitikti su Klaipėdos tarybos pirmininku Vytautu Čepu. Atvykus sekretorė paguodė, kad pirmininko nėra ir jis nežinia kur."

"Klaipėdos miesto ligoninėje vyko ginčai, kaip - lotyniškai ar lietuviškai - rašyti diagnozes. Padiskutavę nutarė: svarbiausia, kad diagnozė būtų užrašyta teisinga."

"Uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose esančiose prekybos, visuomeninio maitinimo įmonėse. Tai kavinė "Viskas" (Debreceno g. 19), bufetas Nr. 4 (Karklų g. 17), bufetas Nr. 8 (Taikos pr. 38), J. Butavičiaus prekybos ir maitinimo paslaugų bufetas "Jonis" (Sulupės g. 11), baras (Minijos g. 147), kavinė-užeiga "Subatėlė" (Debreceno g. 17), lietuviškų patiekalų užkandinė (Taikos pr. 36), kavinė "Bijūnas" (Taikos pr. 20), kavinė "Rėja" (Šilutės pl. 8)."

"Ar jūs žinote, kur pati pigiausia kava Klaipėdos mieste? Kartono kombinato butefe, kur kavos puodelis kainuoja tik menkas 54 kapeikas. Bet skubėti "okupuoti" šio bufeto neverta, nes jis aptarnauja tik kombinato darbuotojus."

"Kovo 2-osios rytą prie Jūrų prekybos uosto privažiavo apie 10 lengvųjų automobilių su policininkais. Jų atvykimo į uostą priežastis buvo laikoma paslaptyje. Ir tik vėliau, praėjus 5 valandoms, Klaipėdos policijos vyriausiojo komisaro pavaduotojas S. Adomavičius atskleidė paslaptį. Pasirodo, "Rusnės" motorlaivis į Klaipėdą atvežė dar vieną lietuviškų pinigų partiją. Keturi konteineriai po 10 tonų iškeliavo į keturis rajonus."