"Vakarų ekspresas". 1992 06 27 ir 30

Tačiau 1970-1975 metų laikotarpio, kuomet iš Nidos (nors ir An-2 tipo lėktuvais) buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Palangą, Kauną ir Vilnių, pakartoti nepavyko - reguliarūs skrydžiai iš Nidos nevykdomi, mat teigiama, kad aerodromas tinka tik turistinei lengvųjų ir ultralengvųjų lėktuvų bei sportinei aviacijai.

Kaip rusai skrido į Nidą

O vizijų būta įvairių, į Neringą kalbėti apie perspektyvas važiavo ne vienas verslininkas, ir, beje, ne tik užsienio. Kai kurie net skrido - į tą patį oro uostą. Kaip, pavyzdžiui, rusų verslininkų delegacija iš Kaliningrado. Deja, jų skrydis sovietine legenda An-2 baigėsi ne taip, kaip planuota.

"Aero" kompanijos lėktuvas (borto Nr. 01800) dėl piloto (beje, turinčio patirties - daug metų dirbo užsienyje) klaidos (leidosi paskutiniame 500 m ilgio tako trečdalyje) patyrė avariją. Lėktuve buvo 11 žmonių, 3 sužeisti, medicinos pagalba suteikta Klaipėdoje.

Lėktuvu skrido Rusijos verslininkai, ieškantys galimybių investuoti kapitalą į Nidos aerodromo įrengimo ir tarptautinio turizmo vystymą bei turistinės avialinijos atidarymą - tai kompanijos "Aero" generalinis direktorius V. Chmelevskich, firmos "Asko" prezidentas A. Žirovas, Kaliningrado fondų biržos prezidentas ir kiti.

Firmų vadovai ir atstovai Neringos miesto vicemerui Romanui Kizevičiui pusvalandį po avarijos garantavo, kad visi nuostoliai bus atlyginti, o savo ketinimų dėl bendradarbiavimo jie jokiu būdu neatsisako. Rimtų biznierių ir ketinimai rimti, ir net tokios nesėkmės reikalui nekenkia", - išvadą padarė laikraštis.

Tiesa, rusų kapitalo Nidos oro uoste, gal tiksliau, lauko nusileidimo aikštelėje taip ir neatsirado. Sunku pasakyti, gerai tai ar blogai. Na, o incidentų čia buvo ir ateityje. Štai ką mums sako "Wikipedia": "2001 m. gegužės 27 d. kildamas avariją patyrė Kauno aeroklubui priklausantis 1971 m. prancūzų gamybos lėktuvas "Sokata ST-10". Nors šio incidento metu nei pilotas Viktoras Ramonas, nei kartu skridę keturi keleiviai nenukentėjo, tačiau buvo priimtas sprendimas Nidos oro uoste uždrausti leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius. Nepaisant to, vėliau oro uoste buvo vykdomi neteisėti skrydžiai, ir 2009 m. liepos 18 d. leisdamasis jame patyrė avariją verslininkui Tadui Karosui priklausantis lėktuvas "Cirrus SR22"."

Dvikojės musės

Klaipėdos senamiesčio vaikams rusai, net verslininkai, nebuvo įdomūs. Jiems rūpėjo vokiečių turistai, tarp kurių didžiąją dalį tais laikais sudarė memelenderiai - buvę Klaipėdos krašto gyventojai bei jų palikuonys.

"Prie "Klaipėdos" viešbučio sustojus ištaigingam autobusui-tvirtovei "Neoplan" ir pradėjus iš jo lipti steriliems vokietukams, vaikai kaip musės aptupia juos. Siūlo bukletus, atvirukus su Klaipėdos vaizdais arba tiesiog reikalauja: duok gumos. Guma ir sausainiai - jaunesniųjų privilegija. Vyresnieji griežtai reikalauja "doičmarkių". Jie tarpusavyje bendrauja maždaug taip: "Durniau, prašyk 10 pfenigių, vis tiek markę duos!" <...>

Mums bevaikščiojant po senamiestį, vienas 11-metis piliečiukas saujoje turėjo tiek "doičmarkių", jog jas pardavęs būtų galėjęs mėnesį maitinti... savo plačią giminę. Kita mergaičiukė žaidė su tokios tobulos konstrukcijos "šraiberiu", kad pavydas ne vieną žurnalistą būtų apėmęs. Jeigu tik galima pavydėti ubagystės!

Na, o kaip į ubagystę reaguoja patys vokiečiai? Pasirodo, prieš leidžiantis į kelionę mūsų kraštuosna juos smulkiai instruktuoja, kaip elgtis. Be to, bukletuose rašoma, jog kiekvienas tikras vokietis, prieš išeidamas į miestą, turi pasiimti smulkių, kramtomosios gumos, "šraiberių", sausainių etc. - kitaip nuo musių neatsiginsi.

Gidės jiems aiškina, kad pas mus visko yra, tik brangu, o vokiečių nuolaidžiavimas vaikams tik skatina ubagystę. Vaikai apie orumą nieko neišmano, na, o vokiečiai turbūt galvoja, kad daro labai gerą darbą. Ar išties geras darbas - skatinti vaikų elgetavimą?! Štai tokie ir panašūs dalykai numeta Lietuvą į Trečiojo pasaulio šalių galą eilėje", - padėtį įvertino VE žurnalistai.

Lietuviai "Tour de France"

"Höllentour". Arba "Pragaro turas". Taip savo dokumentinį filmą, susuktą per kasmetines daugiadienes dviračių lenktynes "Tour de France" 2003-iaisiais, pavadino vokiečių režisieriai Pepė Dankaras (Pepe Danquart) ir Verneris Švaiceris (Werner Schweizer). Spėkite, kodėl?

Šiųmetinės "Tour de France" lenktynės prasidės jau šeštadienį, liepos 1-ąją. Ir tik vakar oficialiai pranešta, kad jose dalyvaus praėjusį savaitgalį Gargžduose du Lietuvos dviračių plento čempionato aukso medalius iškovojęs Ignatas Konovalovas. 31-erių lietuvis bus vienas iš devynių Prancūzijos komandos FDJ narių, startuosiančių tris savaites vyksiančiose varžybose, ir tai bus antras Ignato pasirodymas jose (debiutas įvyko 2010 m.).

Taip savotiškai paminėsime lietuvių dviratininkų debiuto garsiausiose pasaulyje "Tour de France" varžybose 25-metį. Juk būtent prieš ketvirtį amžiaus, 1992-aisiais, šiose lenktynėse debiutavo klaipėdietis Artūras Kasputis, 1988 metų Seulo olimpinis čempionas, ir Arūnas Čepelė, atstovavę Kolumbijos komandai "Ryalcao-Postobon".

"Vyriausiasis komandos treneris Raul Mesa paskelbė "Ryalcao-Postobon" komandos sudėtį, kuri dalyvaus pačiose svarbiausiose profesionalų lenktynėse "Tour de France". Į šią komandą pateko ir du lietuviai A. Kasputis ir A. Čepelė. Tad jie bus pirmieji Lietuvos dviratininkai, kurie dalyvaus šiose lenktynėse", - tada paskelbė VE.

Galutinėje tų metų "Tour de France" įskaitoje A. Kasputis užėmė 71-ą, o A. Čepelė - net 32-ą vietą, o nugalėtoju tapo ispanų legenda Migelis Indurainas (Miguel Indurain Larraya). Beje, A. Kasputis šiose maždaug pusketvirto tūkstančio kilometrų ilgio lenktynėse yra dalyvavęs dar keturis kartus - 1994, 1995, 1997 ir 2000 metais.

O iš viso "Tour de France" yra lenktyniavę 7 lietuviai.