Kino lopšys pavirto kino provincija

"Vakarų ekspresas" 2008 m. pradėjo rašinių ciklą apie kino demonstravimo istoriją Klaipėdoje. Apie pirmuosius kino teatrus ir jų repertuarą XX a. pradžioje, apie septynių sovietmečiu veikusių kino teatrų pastatų šlovingą praeitį ir graudžią perspektyvą, apie kino pramogų verslo realijas ir nekomercinio kino badą.

Klaipėdoje pirmasis "judančių paveikslų" (taip buvo vadinamas kinas) seansas, kurį papildė muzikinis akompanimentas, buvo parodytas 1897-ųjų liepą. Klajojanti Jean Baese trupė iki 1911 m. kasmet atvykdavo į Klaipėdos mugę ir atveždavo naujų filmų.

Lietuvos kino istorijoje šių faktų nėra. Kino demonstravimo Lietuvoje pradžia skelbiama 1897 metų liepos 3-ioji, kai kinas buvo parodytas Vilniuje, Botanikos sode, apsiribojama abstrakčia fraze, jog "1897 metais kinas nustebino ir kauniečius, vėliau su juo susipažino kiti miestai". Klaipėda tuomet nepriklausė Lietuvai ir iki šiol kino demonstravimo istorija uostamiestyje nėra plačiau nagrinėta.

Dešinėje pusėje - "Sanssouci" restoranas Liepojos gatvėje (dabartinė Herkaus Manto), kuriame veikė vienas pirmųjų kino teatrų "Luisentheater" Klaipėdoje

Tarp kino seansų - kabaretas

Pirmąjį kino teatrą uostamiestyje, pavadintą "Theatre de Fata Morgana", 1910 m. liepų sode Aleksandro gatvėje (dabartinė Liepų g.) atidarė F. O. Geyer, tačiau šis kino teatras egzistavo neilgai. Po metų F. O. Geyer atidarė kino teatrą "Weltkino" sename sandėlyje prie Danės (sovietmečiu tame pastate veikė kino teatras "Baltija").

1913 m. tas pats verslininkas įkūrė kino teatrą "Luisentheater" restorane "Sanssouci" Liepojos gatvėje (dabar Herkaus Manto g., priešais prekybos centrą "Kapitolijus"). Jame nebylaus kino seansams fortepijonu pritardavo muzikantė Petryna, o per pertraukas tarp seansų būdavo net kabareto pasirodymai. Kinas šioje vietoje neišnyko net mieste atsiradus konkuruojančioms firmoms.

Čia buvo rodomi dokumentiniai ir sensacingi nuotykiniai to meto filmai. 1919 m. nauji savininkai kino teatrą pervadino į "Urania-Lichtenspiele", apie 1925 m. čia veikė lietuviškas kino teatras "Liepsna".

Pirmasis specialiai kino demonstravimui skirtas pastatas - kino teatras "Apollo Lichtenspiele" buvo Liepų gatvėje

Sėkmingas verslas

Pirmąjį specialiai kino demonstravimui skirtą pastatą - kino teatrą "Apollo Lichtenspiele" 1913 m. pirklys Kersteinas pastatė Aleksandro gatvėje (dabar toje vietoje yra Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryža).

Apie 1913 m. miesto teatre įsikūrė dar viena konkuruojanti kino firma "Kammer Lichtenspiele". O 1920 m. kino teatrą tokiu pavadinimu buvusiojo "Weltkino" vietoje, Žvejų gatvėje, atidarė pirklys Hansas Pierachas. Tai buvo pats gražiausias ir moderniausias kino teatras mieste, kuriame buvo demonstruojami vokiški filmai.

1930 metais paskatinti sėkmingos "Luisentheater" veiklos kitoje gatvės pusėje žydai atidarė trečią didelį kino teatrą "Capitol-Lichtenspiele" (sovietmečiu šioje vietoje veikė kino teatras "Švyturys", dabar čia prekybos centras "Kapitolijus"). "Capitol" turėjo amerikietiškų filmų rodymo monopolį.

Būtent 1930 m. "Capitol" arba "Kammer" kino teatre Klaipėdoje pirmą kartą parodytas spalvotas garsinis filmas "La Cucaracha".

Kino afišos būdavo ir su iliustracijomis. Kino teatrų reklama laikraštyje "Vakarai" 1937 m.

Sensacija - audioskopas

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės, prieš Antrąjį pasaulinį karą kino filmai Klaipėdoje buvo demonstruojami vokiečių, lietuvių ir net žydų kalbomis.

Klaipėdoje leistame lietuviškame laikraštyje "Vakarai" 1935-1938 m. kiekviename numeryje buvo spausdinamos grafinės trijų kino teatrų "Capitol", "Apollo" ir "Kammer" reklamos su filmų aprašymais, kartais ir su pieštinėmis ar fotoiliustracijomis. Taigi trys kino teatrai tenkino tuomet 100 000 gyventojų turėjusį miestą.

Iš aprašymų matyti, jog klaipėdiečiai matydavo geriausius to meto filmus - Venecijoje aukščiausią apdovanojimą - Mussolini taurę - pelniusį filmą "Ana Karenina" su legendine aktore Greta Garbo, Č. Dikenso romano "David Coperfield" ekranizaciją, "Tarzaną", kitus nuotykinius filmus su populiariais to meto aktoriais Joan Crawford, Clark Gable ir kt. Dažnai būdavo rodomi ekspediciniai filmai, filmai apie gyvūnus ir žmones.

Kino seansai vykdavo kasdien - vakarais 17, 18, 20.30 val., o sekmadienį ir dienos metu - 14.30 val. "Pigūs seansai liaudžiai" kainuodavo 1 Lt už vietą apatinėse eilėse, 1,50 Lt - viršutinėse eilėse ir 50 centų - vaikams.

Kino teatras "Capitol" pristatė didžiausią to meto kino technikos sensaciją audioskopą - trimatį filmą, žiūrimą su akiniais.

Kino teatrų "Capitol" ir "Kammer" veikla nebuvo nutrūkusi net Antrojo pasaulinio karo metu. Kinas tuomet buvo naudojamas daugiausiai fašistinei propagandai skleisti.

1945 metais Klaipėdoje buvo atidarytas kino teatras "Tėvynė". 1958 m. jis buvo pervadintas į "Baltiją".

Kino aukso amžius

Po Antrojo pasaulinio karo jau sovietinės propagandos skleidėjai, paskelbę, jog "kinas yra svarbiausias iš visų menų" (Lenino citata), pradėjo Klaipėdoje kino aukso amžių.

1968 m. tarnybiniam naudojimui skirtame statistikos leidinyje "Klaipėdos kultūra ir ekonomika skaičiais ir faktais" rašoma, jog 1945 m. Klaipėdoje buvo atidaryti kino teatrai "Švyturys" (buvusiojo "Capitol" vietoje) ir "Tėvynė" (buvusio "Kammer" vietoje). 1958 m. pastarasis pervadintas į "Baltiją". Kino teatrai rodė senus sovietinius filmus rusų kalba.

1962 m. atidarytas 800 sėdimų vietų kino teatras "Vaiva". 1968 m. uostamiestyje jau veikė 4 kino teatrai: "Vaiva", "Baltija", "Švyturys", "Aurora", egzistavo kilnojamasis kinas. 1971-1972 m. rajone tarp Paryžiaus Komunos ir Kauno gatvių, šalia prekybos centro "Aitvaras" ir restorano "Bildukas", buvo įkurtas kino teatras "Vaidila". 1975 m. miesto centre atidarytas kino teatras "Žemaitija". Naujakiemo mikrorajone atsirado "Jūratė ir Kastytis".

Kiekvienas kino teatras žiūrovams siūlė skirtingo pobūdžio repertuarą: "Vaidiloje" buvo galima pasižiūrėti Holivudo filmų, "Vaiva" sukdavo tarybines kino juostas, "Baltija" pasiimdavo jau klasika tapusius filmus, į "Kapitolijų" užsukdavo dokumentinio žanro mėgėjai, "Žemaitija" buvo specializuotas vaikų ir jaunimo kino teatras, "Jūratė ir Kastytis" rodydavo indišką kino produkciją.

Sovietmečio kino teatrų statistikoje - įspūdingi skaičiai. 1968 m. 4 uostamiesčio kino teatruose buvo parodyta 10 197 filmų seansai, kuriuose apsilankė 2,64 mln. žiūrovų. Tai reiškia, kad vienas klaipėdietis kine lankydavosi vidutiniškai 19 kartų per metus.