1939 m. vasarą, grįžęs po talkos statant Šventosios uostą, B. Juškevičius niekur neminėjo kokio nors susižavėjimo teatru ar vaidyba. Tik kituose, jau vėlesnių laikų užrašuose prisimindamas amatų mokyklą B. Juškevičius rašė, kad "didžiausi teatro entuziastai buvome Juozas Iškauskas, Bronius Antanaitis ir aš. Pirmieji du paliko šiek tiek prie teatro. Juozas baigė literatūrą Vilniaus universitete, o Bronius vėliau, apie 1950-1955 m., dirbo Klaipėdos teatre, vėliau gyveno Kaune".
Nuo 1937 metų gyvendamas Kaune, B. Juškevičius nuolat lankydavo Kauno valstybės teatrą, matė daug dramos ir operos pastatymų, o savo tuometinę orientaciją jis apibūdino paprastai - mokytis. Tačiau 1939 m. vasarą pabaigus amatų mokyklą užgriuvo svarbiausias rūpestis - susirasti darbą.
1939-08-23 (trečiadienis)
Vakar buvau Vilijampolėj. Nieko nebelikę iš mokinių, vos keli. Tuščia, tylu. Palyginus su žiemos triukšmu atrodo viskas apmirę. Tačiau kaip linksma ir jauku ten. Atrodo viskas taip sava, taip miela, taip prie visko priprasta. Niekas nevaržo. Visi tokie savi ir draugiški. Tačiau nenorėčiau, gal ir negalėčiau tenai gyvent ilgiau kaip dieną. Žinau, kad vėl viskas įeitų į senas vėžes, vėl atsiskirtų avys nuo vilkų ir pasirodytų tokia pati neapykanta arba bent nedraugiškumas, koks buvo pirma. Ten linksma ir gera vienam vakarui, bet ne savaitei.
Noriu atsiimti užstatą. Todėl ir Vilijampolėj atsiradau. Oficialiai dar iki šiol buvau mokyklos sąraše. Nuo šiandien esu iš ten išbrauktas, tai gana reikšminga diena.
Nuėjau pasiteirauti į vedėjo kambarį, ar galėsiu atsiimti užstatą. Vedėjas linksmai paaiškino, kad užstatą atgausiu.
Vakar spaudos sensacija - nepuolimo paktas tarp Vokietijos ir Rusijos. Įdomus dalykas. Bet aplinkui niekas netiki, kad tai bus rimtas dokumentas.
1939-08-24 (ketvirtadienis, pirmoji darbo diena)
Kaip netikėtai teko ir man šį kartą laimės kampelis. Juk gavau darbą! Svarbu, kad darbas - pinigai.
Dirbu stiklų fabrike. Pradėjus (fabrikui) eiti visom valandom, pritrūko darbininkų. Sesuo pasiteiravo, paprašė - ir priėmė. Darbas fiziškai nėra sunkus, bet baisiai karštas. Visas aštuonias valandas dirbu prie didžiausio karščio stovėdamas. Nesu pratęs. Virš mano galvos laksto ugnimi žėrinčio stiklo pūslės, aš dėl to bijau, atrodo, jos turės ties manim trūkt.
Dirbu prie formos bonkoms formuoti. Mano darbas - užspaust formos rankeną joje esant stiklui ir prižiūrėt, kad ji per daug neįkaistų.
Visas gerumas, kad aš dirbu nakties meto pamainoj. Nuo dešimtos valandos vakaro iki šešių. Džiaugiuosi tuo.
1939-08-25 (penktadienis)
Antrąją darbo naktį nešiojau bonkas iš krosnies į krosnį. Gal kiek sunkesnis darbas, bet ne taip karštas.
Politikos dangus kasdien niaukiasi. Šiomis dienomis paaiškės, ar debesys praeis, ar bus audra.
1939-08-28 (pirmadienis)
Politinis dangus nuolat artina debesį su perkūnija. Šie puslapiai tikrai bus liudininkai naujos žmonijos rykštės, kuri šiuo metu yra Hitlerio rankoj. Dancigas tai yra tik priežastis, kuria pasinaudojęs Hitleris ryžtasi ir pačiam kraštutinumui. Iš visų žinių matyti, kad Vokietija šiuo kartu imsis paskutinės priemonės - karo.
Šio ryto radijas pranešė, kad į vakar dienos prancūzų premjero pasiūlymą konfliktą išspręsti taikiu būdu Hitleris atsakęs - ne. Ruzvelto taikos laiškas Hitleriui liko be pasekmių, į jį dar neatsakyta, nors tą jau padarė Lenkijos prezidentas. Visoje Europoje jau pasiruošta karui. Lenkija ir Vokietija mobilizuota, Prancūzija, Anglija, Italija pasiruošusios visuotinėms mobilizacijoms, nors ten jau kelios dienos kaip įvyko dalinės mobilizacijos. Visur kvepia karu. Žinios eina vis artyn pakėlimo ginklo, nors šiomis dienomis pasienio karas tarp Vokietijos ir Lenkijos vyksta visu smarkumu. Ir iš vienos pusės, ir iš kitos yra aukų. Lietuvoj dėl karo didelio susijaudinimo nėra, nors visur jaučiamas didesnis rūpestis nei paprastai.
1939-08-30 (trečiadienis)
Jeigu pirmadienį galėjau parašyti, kad dėl politinio įtempimo Lietuvoj didesnio rūpesčio nėra, šiandien to pasakyti negaliu. Pirmadienis ir antradienis taip išvystė įvykius, kad šiandien čia jaučiama karinė nuotaika. Pirmadienio ir antradienio šaukimai, kurie buvo įteikti didelei daugumai atsargos karių, nuotaiką daugelio akyse padarė tiesiog skandalingą. Išsiliejo ašaros, pasigirdo žmonų, motinų raudos, nuskambėjo viena kita daina iš pašauktųjų krūtinės. Sakau, moterys lyg vištos perekšlės nuolat kvarksėjo, vyrai laikėsi vyriškai, tačiau ir jų veidais nuslinkdavo liūdesio šešėliai ir nežinios klausimas. Kas žino, o gal tikrai jau bus karas, ir ta nežinia, tas baisus laukimas yra baisesnis ir už baisią teisybę.
1939-09-01 (penktadienis)
Mokslo metų pradžia. Pernai, užpernai ir 1936 metais šią dieną pradėdavau mokslą. Keistai širdį suspaudžia, kai prisimenu, kad šiemet jau neturiu moksleivio liudijimo, šiemet jau neįskaitytas į mokslo "pelių" eiles. Šiandien norėčiau sėst į tą patį suolą, kuriame sėdėjau pernai. Mielai mainyčiau buvusias dienas į šias.
1939-09-03 (sekmadienis)
Karas!.. Tas baisus siaubas, kurio nasrai paskutiniu metu buvo paruošti žmonijos nelaimei, šiandien jau pradėjo savo naikinantį darbą.
Naujojo karo pradžia: rugpjūčio 31-rugsėjo 1. Taigi, kaip praėjęs karas prasidėjo rugpjūčio 1 dieną, taip šis - rugsėjo 1 dieną.
Karas eina jau 4-a diena visu vokiečių-lenkų frontu. Ir iš vienos, ir iš kitos pusės daug aukų.
Paskutinėmis dienos žiniomis šiandien 5 valandą Anglija ir Prancūzija oficialiai paskelbė karą Vokietijai. Taigi, naujas pasaulinis karas jau užsiliepsnojo.
Kaune karo nuotaika. Žmonės tylesni, labiau rimti. Stengiasi daryt kuo mažiau išlaidų, taupo juodai dienai.
Bus daugiau
Autorius ir "Vakarų ekspreso" redakcija dėkoja bendrovei "Bilukas" už indėlį į šio ciklo atsiradimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą