Aldona Grigaliūnienė: "Man geriausia dovana - šeima"

"Dituvoje turime gražų sodelį, šalia - tvenkinys. Vasarą ten dažnai su vyru Gedvydu leidžiame laiką. Mėgaujuosi šeimos meile ir anūkais - mano vyresnioji dukra Vilma neseniai pagimdė dvynukus berniukus, turiu ir anūkėlę. Kas gali būti geriau? Tiesiog džiūgauja širdis", - neslėpdama teigiamų emocijų kalbėjo jubiliatė.

Iškilmių nerengs

Jums šiandien sukanka 60 metų. Ar jaučiate laiko lėkimą?

Suvokiu, kad man jau 60 metų. Niekur nedingsi, laikas bėga. Tačiau jokiu būdu nereikia apie tai mąstyti, o būtina tiesiog mėgautis ir džiaugtis gyvenimu.

Kaip žadate paminėti šią sukaktį?

Ramiai. Tiesiog su šeima nueisime kur nors į kavinę, pasėdėsime, pabendrausime, ir tiek. Prabangių iškilmių nemėgstu. Man geriausia dovana - šeima ir jų meilė.

Jūs daugelį metų aplinkinius stebinate geležine valia, drąsa, užsispyrimu ir begaliniu noru gyventi. Juk Jus prieš daugiau nei dvidešimt metų ištiko paralyžius, medikai prognozavo liūdną ateitį, tačiau sugebėjote ne tik pakilti iš ligos patalo, bet ir skinti pergales aukščiausio rango varžybose - dukart tapote parolimpine čempione, kartą - vicečempione. Iš kur tiek valios ir užsispyrimo?

Visas mano gyvenimas - tai judėjimas, sportas. Nuolatos krutėti, nesustoti tikriausiai verčia pati prigimtis. Sporte pasiekti aukštumų padėjo visų pirma darbštumas, užsispyrimas bei kovingumas. Taip pat noras nugalėti bei nuolat būti pirmai. Be to, visada norėjau tobulėti. Manau, būtent tai ir padėjo nepalūžti sunkiose gyvenimo situacijose bei pasiekti svarių pergalių.

Pakilo iš komos

Kai Jus užklupo sunki liga, turėjo būti šiurpus jausmas, kad nežmonišką skausmą kentėsite visą gyvenimą?

Kai pusiau suparalyžiavo, gydytojai ramino, kad tai tik trišakio nervo uždegimas. Praeis po poros savaičių. Paskui ištiko koma - pusę metų išgulėjau ligoninėje. Iš pradžių vaikščiojau tik vedama už rankų. Į ligoninę atėję lankyti artimi žmonės manęs net nepažino. Mačiau, kad niekas nesikeičia, nepadeda hormonų kursas, bet negalėjau su tuo susitaikyti. Pasiėmusi veidrodį mokiausi tarti "au", "uo"... Ne vieną veidrodį sudaužiau... Tuo metu vyras buvo šalia, man nė mintis nekilo, kad galėtų apleisti, išduoti. Tik vėliau pagalvojau, kaip sunku vyrui pusę metų išbūti vienam namuose su dviem mažom mergaitėm. Gerbiu jį už tai. Kitas kuris gal būtų pasukęs į kairę...

VIEŠNAGĖ. Aldona Grigaliūnienė neseniai lankėsi Dubajuje, kur šiuo metu gyvena jaunesnioji jos dukra Indrė. Asmeninio archyvo nuotr.

Po didelių pastangų, ilgo gydymosi etapo grįžau į gyvenimą kitokia, bet grįžau. Nepalūžti po tokių sunkių išbandymų padėjo tik sportas ir šeima. Mane sportas žavėjo nuo vaikystės. O kai žmogus daro tai, ką mėgsta, dažniausiai ir pasiekia gerų rezultatų.

Jūs - pavyzdys visiems, neretai išpuikusiems nuo gero gyvenimo, nuolat niurzgiantiems dėl menkiausių smulkmenų ir kasdienybėje nesugebantiems įžvelgti gražių dalykų...

Gyvenime buvo visko. Niekas nieko ant lėkštutės neatneša. Kai 1996 m. sulaukiau pasiūlymo dalyvauti Atlantoje neįgaliųjų žaidynėse, kone įsižeidžiau. Tada pamaniau, ar aš čia jau tokia neįgali? Truputį veidas paralyžiuotas, viena kūno pusė prasčiau veikia, ir ką? Negi man tokiose varžybose dalyvauti? Tačiau nuvykusi į varžybas supratau, jog tokių kaip aš - šimtai. Yra 56 neįgalumo klasės, į jas sportininkus suskirsto viso pasaulio gydytojų komisija. Sportuoja, pergales skina ir tie, kuriems daug sunkiau. Buvo tiesiog neįmanoma suvokti, kad žmogus be rankų, be kojų vandenyje kapanojasi, plaukia, medalį gauna. Juk tai puiku. Neįgalūs žmonės turi ko siekti, gali bendrauti, nenuleidžia rankų.

Džiaugiuosi, kad ir aš po didelių pastangų, ilgo gydymosi etapo grįžau į gyvenimą kitokia, bet grįžau.

Sužavėjo joga

2008 metais po Pekino parolimpinių žaidynių, kuriose tapote rutulio stūmimo rungties vicečempione, baigėte profesionalios sportininkės karjerą. Kas tada lėmė tokį apsisprendimą?

Baigti profesionalios sportininkės karjerą patarė medikai. Sakė: "Jei nori gyventi, profesionaliai nebesportuok". Tris valandas kasdien trukusios treniruotės neįgaliam žmogui nemažai kainavo: "Likimas nieko už dyka neduoda". Tai buvo įtemptas, juodžiausias darbas. Įsitrini, būdavo, tepalais nuo skausmo, juosiesi diržą, ir tarsi lynu pereini savo pačios galimybių ribą. Ir šitaip išsilaikiau penkiolika metų.

Dabar tik dėl savęs, dėl sveikatos nueinu paplaukioti į baseiną, pajudu sporto salėje. Klaipėdos miesto žmonių su fizine negalia sporto klube "Žuvėdra" žaidžiame tinklinį, čempionėmis arba prizininkėmis tampame beveik kasmet. Anksčiau dar "Vyturio" pagrindinėje mokykloje vedžiau kūno kultūros pamokas, tačiau jau dveji metai nebedirbu. Dabar mane domina dvasiniai dalykai, meditacija, psichologija, joga. Rytais darau mankštelę, jogos pratimus. Jeigu atvirai, galvoju, kad tik judėjimas ir palaiko sveikatą. Jei nejudėčiau, būčiau negalės surakinta. Sportuodama tarsi surenku save iš šukių, suaktyvėja kraujotaka.

Be to, nepamiršiu tų saldžių akimirkų, kai Lietuvai iškovodavau pergales. Kai gini savo šalies vardą ir iškovoji pergalę, širdyje neapsakomai džiugu. Nepakartojamas jausmas užplūsta sielą. Tuomet supranti, jog viskas yra daroma ne veltui, viskas turi prasmę.

INFORMACIJA

Aldona Grigaliūnienė dalyvavo trejose parolimpinėse žaidynėse: po aukso medalį iškovojo 1996 metais Atlantoje (šuolio į tolį rungtis) ir 2004 metais Atėnuose (rutulio stūmimas) bei sidabro medalį 2008 metais Pekine (rutulio stūmimas).

1996 metais A. Grigaliūnienei įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino "Komandoro didysis kryžius", 2004 metais - ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius, 2005 metais - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius ir KKSD Sporto garbės Komandoro ženklas. 2005 metais ji buvo pripažinta Metų klaipėdiete.

1994-2007 m. Lietuvos sėdimojo tinklinio rinktinės žaidėja. Europos taurės laimėtoja (1996, 1997). Europos čempionatuose laimėjo: 1997 m. Taline - sidabro (tinklinis), 2003 m. Asene (Olandija) - aukso (rutulys, 10,83 m, pasaulio rekordas) ir sidabro (diskas), 2005 Espe (Suomija) - aukso (rutulys, 12,37 m, pasaulio rekordas), 2005 Lėverkuzene (Vokietija) - sidabro (tinklinis) medalius, pasaulio čempionatuose pelnė: 1994 m. Berlyne - 2 aukso (rutulys ir diskas), Deventeryje (Olandija) - bronzos (tinklinis), 1998 m. Notingame (D. Britanija) - 2 aukso (rutulys ir diskas), 2002 m. Lilyje (Prancūzija) - aukso (rutulys) ir sidabro (diskas), 2006 m. Asene - 2 aukso (rutulys ir diskas - 31,7 m, pasaulio rekordas), pasaulio uždarų patalpų žaidynėse Bolnese (Švedija) - aukso (rutulio stūmimas) medalius.