Sporto traumų sektoriaus vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas teigė, kad šiuo metu net apie 98-99 procentus visų sektoriuje atliekamų operacijų sudaro būtent dienos chirurgijos operacijos.
"Per metus tokių operacijų mūsų sektoriuje atliekame apie 1 500. Pastebime tendenciją, kad kiekvienais metais pacientų srautas didėja. Ko gero, dėl to, kad žmonės vis aktyviau gyvena, per atostogas ilsisi ne pasyviai, o aktyviai, dėl to daugėja ir traumų", - kalbėjo M. Fiodorovas.
Jo teigimu, skyriaus specialistai atlieka artroskopines operacijas, kurias žmonės dar vadina operacijomis be pjūvių - kadangi daromos tik skylutės, minimaliai traumuojami audiniai.
"Dėl to žmonės ir paleidžiami labai greitai, nes operacija yra minimaliai invazinė. Žmogų išoperuojame, kitą dieną jis išleidžiamas namo, jis jaučia tik nedidelį skausmą, jaučiasi komfortiškai. Tam mes naudojame šiuolaikinę techniką, naujausius instrumentus, aparatūrą", - sakė Sporto traumų sektoriaus vadovas.
M. Fiodorovas pabrėžė, kad atliekamos visų sąnarių operacijos, bet dažniausiai tenka atlikti kelio ir peties sąnarių artroskopines operacijas. Rečiau pasitaiko čiurnos, alkūnės sąnarių artroskopinės operacijos.
"Taip pat maždaug dvejus metus atliekame klubo sąnario artroskopines operacijas, kurios Lietuvoje dar yra palyginti naujos. Anksčiau, norint pagelbėti jaunam žmogui, turinčiam klubo sąnario patologiją, reikėdavo didelių pjūvių, ilgo gulėjimo ligoninėje ir taip toliau, o šios minimaliai invazyvios operacijos žmogų greitai vėl pastato ant kojų", - džiaugėsi KUL gydytojas.
Ligoninėje dirbančių profesionalų paslaugomis aktyviai naudojasi sportininkai. Su Klaipėdos universitetine ligonine bendradarbiavimo sutartis yra pasirašiusios beveik visos Klaipėdos miesto ir rajono sporto komandos: krepšininkai, futbolininkai, rankininkai, sunkiaatlečiai, šokėjai ir kt. Dėl to, jei pasitaiko traumų, profesionaliems sportininkams šiame sektoriuje paslaugos yra prioritetinės.
Informatyviausias diagnostikos metodas Sporto traumų sektoriuje yra magnetinis rezonansas, kuris parodo tiek kaulines struktūras, tiek minkštus audinius, tiek sąnarių paviršius. Kaulinei patologijai tirti naudojama kompiuterinė tomografija, skaitmeniniai rentgenai.
"Tyrimams turime didelį priemonių pasirinkimą, turime absoliučiai viską, ko gali prireikti: nuo paprasto rentgeno tyrimo iki branduolinio magnetinio rezonanso. Atlikę tyrimus susidarome bendrą vaizdą, nustatome diagnozę ir priimame sprendimą, kaip gydyti. Manau, kad mūsų sektorius turi pačias naujausias technologijas: artroskopus, instrumentus, implantus. Naudojame viską, ką naudoja pasaulyje lyderiais esantys chirurgai", - pabrėžė M. Fiodorovas.
Sektoriaus specialistai užsiima ir švietėjiška veikla - organizuoja mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus tautiečiams ir užsieniečiams, demonstruoja operacijas, pristato naujausias technologijas. Nuo 2012-ųjų 3-4 kartus per metus KUL gydytojas M. Fiodorovas vyksta vesti kursų į Jorką Anglijoje, kur įsikūrusi viena didžiausių mokymo bazių. Joje sudarytos itin palankios sąlygos gilintis į artroskopijos subtilybes. Be to, M. Fiodorovas šiemet išrinktas Lietuvos artroskopijos asociacijos prezidentu.
Rašyti komentarą