Atsako šeimos gydytojas Ričardas SABŪNAS.
Legendos teigia, kad Korėjos gydytojas Kombas apie 400 m. po Kristaus nuo gastrito gydė Japonijos imperatorių, ruošdamas jam ypatingą arbatą, vadintą Kombu-Cha.
Arbatos grybas jau daug šimtmečių žinomas ir Rusijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžtantys vokiečių belaisviai jo parsigabeno į Vokietiją. Čia mokslinėje literatūroje pirmą kartą paminėtas 1923 m., tačiau išgarsėjo tik 1964 m., kai buvo parašyta Rudolfo Sklenaro knyga. Joje rašoma, kaip tokiu raugintu gėrimu gydė medžiagų apykaitos sutrikimus, reumatines ligas, podagrą, skrandžio bei žarnyno ligas.
Arbatinis grybas - tai storos sluoksniuotos plėvės pavidalo acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija. Jis auginamas saldžioje arbatoje. Mielės skaido cukrų į rūgštis, alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos perdirba alkoholį į acto rūgštį. Skystis, kuriame šis grybas rauginamas, vadinamas arbatine gira. Giroje yra B grupės vitaminų, cinko, geležies, kalio, kalcio, kofeino, magnio, mangano, mielių, natrio, polisacharidų, vitaminų C, D, E, K, vario, pieno, acto, folinės ir kitų rūgščių. Svarbiausia iš jų - gliukurono, kuri jungiasi su kenksmingomis medžiagomis ir padeda joms pasišalinti iš organizmo, gerina kepenų veiklą. Pieno rūgštis tiekia ląstelėms energijos, gerina žarnyno veiklą. Polisacharidai - tai sudėtingieji cukrūs, atliekantys organizme energetinę, mechaninę, struktūrinę funkcijas.
Taigi arbatinis grybas gerina medžiagų apykaitą, spartina kenksmingų medžiagų šalinimą, mažina šlapimo rūgšties ir cholesterolio kiekį kraujuje, skatina žarnyno floros regeneraciją, stiprina imunitetą. Vis dėlto rauginant arbatą dedama nemažai cukraus, todėl jos nepatartina gerti sergantiems cukralige.
Skrandžio žaizdeles geriausia gydyti šiuolaikiniais vaistais, kuriuos paskiria gydytojas. Vien tik arbatos ar ryžių grybų gėrimų vartojimas gali komplikuoti ligos eigą. Žaizdos gali plėstis, gilėti ar net prakiurti. O ilgai negyjančios skranžio žaizdos dažnai supiktybėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą