Kas sudeda pagrindus moters savivertei?

- Pradėkime nuo to, kas yra ta savivertė. Ją įmanoma apibrėžti aiškiai?

- Tai yra vidinė moters pozicija savo pačios atžvilgiu. Kaip ji save vertina, kaip save suvokia. Savivertė per gyvenimą kinta, ji gali būti ugdoma, bet pačius didžiausius pagrindus moters savivertei sudeda tėvai, visų pirma mama.

Psichologė Eglė Pelienė-Venslovė

Kiek man tekę konsultuoti žmones, ši taisyklė tikrai pasitvirtina. Mama tai savivertei gali sudėti tvirtus ir stabilius pagrindus, bet gali - ir nekokius, ypač, jei augdama mergaitė iš mamos girdi tokius posakius: "visi vyrai kiaulės", "tu pirmiausia turi būti graži", "turi būti paklusni" - visa tai yra savivertės šaknys.

- Ar moteris vaikystėje suformuotą savivertę atsineša ir į savo, jau suaugusio žmogaus, gyvenimą? Kuo ir kaip ta savivertė matuojama brandžiam žmogui?

- Pamatuoti savivertę tarp žmonių tikrai nėra lengva ir vargu ar teisinga, nes visi esame skirtingi. Jau minėjau, kad per gyvenimą savivertė kinta, suaugusiojo savivertė tikrai bus kitokia nei vaiko. Jeigu moteris, mergina yra rami, jaučiasi gyvenime komfortiškai, tai gal savivertės klausimo visai ir nekyla.

Tačiau yra tam tikri dalykai, kurie rodo, kad moters savivertė yra žema - į juos labiausiai ir reikia atsižvelgti.

Pavyzdžiui, nepriėmimas savęs, savo išvaizdos, negebėjimas būti autentiškai, unikaliai, noras patikti ir įtikti visiems, noras būti tobulai, idealiai, nuolatinis noras kažkam paklusti, pritarti.

Žemos savivertės moterys yra visiškai priklausomos nuo santykio, nesvarbu - su vyru, drauge, mama ir t. t., jos negeba savarankiškai priimti sprendimų.

Tokioms moterims, kaip ir apskritai žemos savivertės žmonėms, reikia nuolat įrodinėti, kokie jie yra mylimi ir gerbiami, kokie vertinami, nes patys negeba susidoroti su kritika. Tai yra žemos savivertės moterų ir vyrų ženklai.

Aukštos savivertės moteris turi gebėjimą ir norą rūpintis savimi (ne egoistiškai), bet rūpintis ne dėl kitų pritarimo ar pagyrimo, o iš įsiklausymo į asmeninius poreikius. Tokia moteris pirmiausia yra savarankiška, nepriklausoma, ji prisiima atsakomybę už savo gyvenimą ir sprendimus.

Paprastas buitinis pavyzdys: eiti darytis šukuoseną dėl vyro ar vaikino iš noro patikti yra žema savivertė; eiti tvarkytis plaukų dėl to, kad pačiai norisi, dėl savęs - aukšta savivertė.

Aukštos savivertės moteris geba rasti kompromisą tarp asmeninių poreikių ir visuomeninių normų - tarkime, moters darbe būtų lyg ir priimta avėti aukštakulnius, tačiau jeigu jai tai yra nepatogu, nesmagu ir kelia diskomfortą, ji mieliau rinksis jai patogią avalynę ir dėl to tikrai nesijaus blogai.

Arba krepšinį mėgstančio žiūrėti vyro žmona tą vakarą renkasi leisti atskirai, nes jai krepšinis neįdomus ir ji nesistengia įtikti ar apsimetinėti. Tokia moteris geba galvoti unikaliai, nesitaikyti prie primestų normų.

Gebėjimas sukurti saugų prieraišumą tiek su antrąja puse, tiek su šeima ar draugais. Tai yra, kai moteris geba būti, gyventi, kažką veikti ir atskirai, be vyro, nėra prilipusi. Arba draugės, kurios gali kasdien nepalaikyti kontakto, tačiau jų ryšys dėl to nesuprastėja.

Smalsumas, noras žaisti, ramiai reaguoti į aplinką irgi yra aukštos savivertės rodiklis. Tai dalykai, kuriuos galima įžvelgti paprasčiausiose situacijose.

- Tačiau yra dalykų, kurie aiškiai rodo ir aukštą savivertę, tiesa?

- Žinoma, aukštos savivertės moteris niekuomet neskirsto pasaulio tik į dvi spalvas - juodą ir baltą. Tokia moteris puikiai suvokia, kad pasaulis gali būti įvairus, o paprastai kalbant, pilkas ir jo pilki atspalviai. Ji ramiai priima pasaulio ambivalentiškumą, netobulumą, kad kiekviena asmenybė yra daugiabriaunė.

- Bet ir aukštos savivertės moteris gali turėti silpnųjų vietų, temų, gyvenimo aspektų, kuriuose ta savivertė susvyruoja...

- Visuomet reikia atsiminti, kad mūsų savivertė yra nuolat išbandoma įvairių sunkumų ir tikrai daugialypė.

Kaip jau minėjau, savivertėje svarbiau adekvatumas - esant kažkokiai sunkiai stresinei situacijai, kai sunku psichologiškai, adekvatumas tarsi išsilieja ir savivertė gali susvyruoti.

Pavyzdžiui, moteris gali būti stipri, savimi pasitikinti, bet jeigu kažkokios negandos ar blogos kalbos paliečia jos vaikus, ji eina į gynybą ir tuo momentu, susvyravus savivertei, gali pasielgti ir taip, kaip eilinę dieną jai nėra būdinga - kelti balsą, pratrūkti emociškai, kivirčytis ir panašiai.

Tas mūsų vidinis pasitikėjimas savimi kinta, banguoja, gali kristi ir greitai vėl pakilti. Ji niekuomet nėra vienoje linijoje visais gyvenimo aspektais. Tačiau svarbiausia konstruktyviai elgtis krizių metu.

- Tikriausiai pastebėjote, kad tarp moterų pastaruoju metu populiarėja retritai - sąmoningumo, moterų stovyklos su jogos, moteriškumo pamokomis ir panašiai. Ar tai skirta pakelti savivertei?

- Retritai, arba vadinamosios sąmoningumo stovyklos, moterims turi ir privalumų, ir trūkumų. Paprastai, jie organizuojami gražiose vietose, kokiose nors salose, kurortuose, kas nuteikia maloniai, poilsingai.

Čia privalumas. Ir šias stovyklas tikrai neretai renkasi žemos savivertės žmonės, kuriems gyvybiškai reikalingas kitų palaikymas, pritarimas, pagyrimai.

Bet aukštos savivertės moteriai kitos moterys ar kažkokie neaiškūs ekspertai ir jų nuomonė, pagyros apskritai nėra tiek reikšmingos, kad keistų net gyvenimą ar mąstymą.

Tačiau visokios moteriškumo stovyklos žemos savivertės niekada nepakels vien dėl to, kad kartu bus kelias dienas vaikiškai krykštaujama, praktikuojama joga ar kalbama apie moteriškumą. Tai gali būti atspirties taškas, bet ne daugiau. Savivertę keliame mes patys savo jėgomis iš savo vidaus. Tokiame retrite gal tiesiog pavyks pailsėti, atgauti jėgas, gal surasti bendraminčių.