Meilės ir vilties laiškai

Meilės ir vilties laiškai

Amerikiečių rašytojai Džonas Steinbekas (John Steinbeck) ir Elvinas Vaitas (Elwyn White) paliko mums ne tik išskirtinių grožinės literatūros kūrinių, bet ir laiškų apie meilę ir viltį.

Džonas Steinbekas - apie meilę

1958 m. JAV rašytojas, Nobelio premijos laureatas D. Steinbekas gavo laišką iš savo vyresniojo sūnaus. Paauglys rašė, jog yra labai įsimylėjęs merginą, vardu Siuzana, savo mokyklos draugę. Romanų "Apie peles ir žmones", "Rūstybės kekės", "Mūsų nerimo žiema" autorius atsakymą parašė tą pačią dieną. Jo laiškas sūnui, išmintingas ir švelnus, gali būti ne tik pagarbių santykių su vaikais pavyzdys, bet ir žinutė tiems, kurie šiuo metu įsimylėję.

Mano brangus Tomai,

mes su mama gavome tavo laišką šį rytą. Aš pasidalinsiu savo mintimis, ir, žinoma, Elein taip pat tau parašys.

Pirma - jeigu tu įsimylėjęs - tai labai gerai. Tiesą sakant, tai geriausia, kas gali nutikti žmogui. Niekam neleisk žeminti savo meilės arba juoktis iš jos.

Antra - yra dvi meilės rūšys. Viena - savanaudiška, šykšti, godi, kai žmonės naudojasi vienas kitu, kad patenkintų savo savimeilę. Kita mumyse atskleidžia geriausias savybes: gerumą, rūpestį ir pagarbą. Aš turiu galvoje ne šiaip mandagumą, o gilią pagarbą, kai pripažįsti kitą žmogų kaip unikalią ir vertingą asmenybę. Viena meilė gali priversti tave jaustis nelaimingą, silpną ir menką, kita - atrasti tavyje jėgą, drąsą, taurumą ir netgi išmintį, apie kuriuos nė neįtarei. Tu sakai, kad tavo meilė nevaikiška. Ką gi, jeigu tavo jausmas toks gilus, - žinoma, tai ne berniukiškas susižavėjimas.

Bet aš nemanau, kad norėtum, jog pasakočiau tau apie tavo jausmus. Tu juos pažįsti geriau nei kas nors kitas. Tu norėtum, kad aš tau patarčiau, ką daryti, - čia aš išties galiu padėti. Pirmiausiai - mėgaukis savo meilės palaima ir būk labai dėkingas už tai, kad tau leista patirti šį jausmą.

Meilės objektas - tai geriausia ir nuostabiausia, kas gali būti pasaulyje. Jeigu tu ką nors myli - nieko baisaus, jei tai pasakysi. Tik turi prisiminti, jog kai kurie žmonės labai drovūs, tad reikia būti atsargiam ir švelniam, kad jų nesužeistum. Mergaitės sugeba suprasti jausmus ir be žodžių, bet paprastai nori, kad tu pasakytum apie juos garsiai. Kartais būna, kad dėl kokios nors priežasties mūsų meilė nesulaukia atsako - bet tai nedaro jos mažiau vertingos ir tikros.

Paskutinis dalykas - aš žinau, kas tavo širdyje, nes jaučiu tą patį, ir esu laimingas, kad dabar ir tau pažįstamas šis jausmas.

Mums bus džiugu susipažinti su Siuzana. Mūsų namai visada atviri jai. Pasiruošimą susitikimui geriau būtų aptarti su Elein, nes tai jos sritis, ir jai tai bus malonu. Tavo mama irgi žino apie meilę, galimas daiktas, ji padės tau labiau nei aš.

Ir nebijok prarasti savo meilės. Jeigu ji tikra - neišnyks. Svarbiausia - neskubėti. Tai, kas gera, lieka su mumis visam laikui.

Su meile

Tėtis

(J. Steinbeck "A Life in Letters" (Viking Books, 1975)).

Elvinas Vaitas - apie viltį

1973 m. amerikiečių rašytojas Elvinas Vaitas, "Stiuarto Litlio", "Šarlotės voratinklio" ir "Gulbės trimito" autorius, gavo laišką, kuriame nepažįstamas žmogus rašė praradęs pasitikėjimą žmonija. 74 metų Vaitas rado tokius žodžius, kurie padeda atgauti viltį pačiais tamsiausiais laikais.

Gerbiamas pone Nado,

tol, kol žemėje gyvena bent vienas sąžiningas vyras, kol žemėje gyvena bent viena moteris, gebanti atjausti, blogis mus gali apkrėsti kaip virusas, bet pasaulio jis nesunaikins. Viltis mums duota, kad išgyventume tamsius laikus. Aš pabusiu sekmadienio rytą ir kaip įprasta prisuksiu laikrodį, - tai mano indėlis į tvarką ir stabilumą Visatoje.

Jūreiviai turi posakį apie orus: jie sako, kad orai blefuoja. Manau, tą patį galima pasakyti ir apie žmonių visuomenę - padėtis gali atrodyti beviltiška, bet netikėtai pro debesis prasiskverbia šviesa, ir viskas keičiasi. Taip, akivaizdu, kad žmonių padermė atnešė nemažai chaoso ir blogio į šios planetos gyvenimą. Tačiau norisi tikėti, kad mes turime savyje ir gėrio sėklų - jos jau seniai tūno gelmėje ir laukia, kada bus tinkamos sąlygos prasikalti daigams. Žinių troškimas, būdingas žmogui, jo negailestingumas siekiant savo tikslų, nenoras pasiduoti ir nusileisti, jo išradingumas ir ekscentriškumas jau atnešė jam nemažai praradimų. Lieka tik tikėtis, jog tos pačios savybės padės jam ir išsigelbėti.

Laikykitės savęs. Laikykitės vilties. Ir prisukite laikrodį, nes rytoj bus nauja diena.

Nuoširdžiai jūsų

Elvinas Vaitas

("Letters of Note: Correspondence Deserving of a Wider Audience" (Chronicle Books, 2014)).

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder