Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas noras, kad šalyje nebeliktų vaikų namų, pamažu tampa realybe. Tiesa, vaikų namai išliks, tik keisis jų struktūra. Ar vaikams dėl to bus geriau - parodys laikas.
Priemonių įvairovė
Klaipėdoje jau ieškoma buto, kur būtų galima apgyvendinti pirmąją iš vaikų namų auklėtinių suformuotą šeimyną. Kol kas nesėkmingai, mat potencialaus būsto siūlytojai užsiprašė rinkos neatitinkančios sumos. Valdininkai rankų nenuleidžia ir viliasi, kad pirmieji 8 vaikai iš globos namų "Rytas" gyventi į butą ar kotedžą bus perkelti dar šiemet. Dar pora tokių butų planuojama įrengti ir kitais metais.
Patalpų restruktūrizacija - toli gražu ne viskas, ką ketinama uostamiestyje padaryti vardan vaikų gerovės. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, yra numatyta daugybė priemonių, kurios turėtų padėti socialinės rizikos arba neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, kad jos neskubėtų atsisakyti savo atžalų.
"Jau yra nupirkta socialinė paslauga, tad greitu laiku tiekėjai paskelbs informaciją, kur galės kreiptis sunkius vaikus auginančios šeimos. Jiems bus suteiktos konsultacijos, psichologo pagalba. Tikimasi, kad tai padės sustiprinti šeimas ir jos neskubės atsisakyti savo vaikų", - pasakojo A. Liesytė.
Įvairią negalią ar raidos sutrikimų turinčius vaikus auginančioms šeimos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose jau kurį laiką teikiama vadinamoji atokvėpio paslauga. Tiesiog tėvai gali kartais pailsėti, nes jų vaiką prižiūri specialistai.
"Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre dirbama su vadinamosiomis signalinėmis šeimomis, kurios dar nėra patekusios į rizikos šeimų apskaitą, bet aplinkiniai pastebi, kad jos turi vienokių ar kitokių problemų. Socialiniai darbuotojai tokias šeimas konsultuoja, jei reikia - suteikiama ir psichologo pagalba. Kitais metais beveik dvigubai daugiau socialinių darbuotojų dirbs su rizikos šeimoms. Tad intensyvesnis darbas su šeimomis galbūt padės išvengti tokių istorijų, kurios dabar negražiai skamba Lietuvoje", - vylėsi A. Liesytė.
Valdininkė sutiko, kad dabartinė politika, kai vaiko teisių specialistų darbas vertinamas pagal tai, ar mieste daug, ar mažai rizikos šeimų, nėra teisinga.
"Suprantama, kad tuomet specialistai stengiasi į apskaitą įtraukti kuo mažiau šeimų, bet tuomet tik laiko klausimas, kada sulauksime nelaimės", - sakė skyriaus vedėja.
Piniginė paskata
Viena iš versijų, kad šeimose priglausti svetimus vaikus neskatina menka finansinė parama. Įvaikinus vaiką mokama tik vienkartinė 418 eurų dydžio išmoka, o vėliau tokios šeimos gyvenimas finansiniu aspektu niekuo nesiskiria nuo tų šeimų, kurios augina savo vaikus.
Kiek didesnės paramos iš valstybės sulaukia globėjo statusą turintys lietuvaičiai. Kas mėnesį jiems mokama 152 eurai, o nuo šių metų sausio - 38 Eur dydžio priedas. Beje, priedą nuo kitų metų žadama didinti iki 152 eurų, tad globėjas kas mėnesį už vieną šeimoje priglaustą vaiką gaus 304 eurų išmoką. Jei priims du vaikus - 608 ir t.t.
"Tačiau tai nėra atlyginimas. Tie pinigai skirti vaikui. Siekiama, kad globėjai turėtų savo uždarbį", - pabrėžė A. Liesytė.
Visgi nuo kitų metų globėjai galės gauti ir atlyginimą. Mat ir Klaipėdoje atsiras globėjo paslauga.
"Tiesiog pinigais žmonės bus skatinami teikti tokią paslaugą, kai iš šeimos paimtas vaikas gali kurį laiką, kol bus nuspręstas jo tolimesnis likimas, pas juos glaustis. Vienas toks globėjas galės priimti ne daugiau 4 vaikų. Tokiems globėjams bus mokamas atlyginimas ir priedai už kiekvieną vaiką, tol, kol jie pas juos glausis. Laukiame profesionalaus globėjo statuso patvirtinimo Lietuvoje. Kitos savivaldybės jau darė įvairius eksperimentus, bet mes nusprendėme neskubėti", - pasakojo A. Liesytė.
Kokio atlygio gali tikėtis tokie globėjai, A. Liesytė neskubėjo prognozuoti, nes projektas dar ruošiamas. Tokiems globėjams lėšos bus mokamos iš Savivaldybės biudžeto.
Nepatiko - grąžino atgal
Daugelis vaikų globos namų darbuotojų sutinka, jog dabartinė situacija, kai po vienu stogu glaudžiasi didžiulis būrys vaikų, nėra gera. Tačiau auklėtinių skaičius šiose valstybinėse įstaigose kasmet vis mažėja. Visgi ne vienas globos namų darbuotojas užsiminė, kad nors jų ir mažiau, bet jie "sunkesni". Taip esą nutiko dėl šalyje vykdomos politikos, kai iš tėvų atžalos atimamos tik kraštutiniu atveju ir į globos įstaigas vaikai patenka tik iš labai "sunkių" šeimų.
Beje, tokią politiką pastaruoju metu visuomenė ėmė smarkiai kritikuoti. Svarstoma, kad už vaikų gerovę atsakingų institucijų darbuotojai, uoliai stengdamiesi vykdyti planą - mažinti vaikų skaičių globos namuose, kartais kiek persistengia. Esą viso to pasekmes jau matome - Lietuvoje pasipylė liūdnos istorijos, kai tėvai savo vaikus nuskandina šulinyje.
"Dabar tikrai mažiau vaikų patenka į vaikų globos namus. Jei prieš kelis metus turėjome 80 vaikų, dabar - 40. Sunku pasakyti, ar nebus perlenkta lazda, šitaip uoliai vykdant planus. Socialiniai darbuotojai turi įžvelgti, kada vaikui tikrai pavojinga likti šeimoje. Bet juk nelaimės įvyksta ir padoriose šeimose", - svarstė Klaipėdoje veikiančių vaikų globos namų "Smiltelė" direktorė Vida Petraitienė.
Direktorė palaikė planus restruktūrizuoti vaikų globos namus. Nors ir dabar jos vadovaujamoje įstaigoje vaikai gyvena atskirose šeimynose, bet esą blogai yra tai, kad po vienu stogu glaudžiasi toks didelis būrys vaikų.
"Dažnai į globos namus patenka motyvacijos neturintys paaugliai, jie būna paimti iš gatvės, kur gyveno visiškoje laisvėje. Tad jie gali daryti įtaką ir kitiems vaikų namų gyventojams. Manau, kad geresnis modelis, kai vaikai gyvena grupelėmis atskiruose nameliuose, ar butuose. Tai būtų ir geresnė integracija į visuomenę", - svarstė vadovė.
Tačiau ar tokius sunkiais vadinamus paauglius galėtų "perlaužti" globėjai?
"Sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo globėjų požiūrio. Jei jie įsivaizduos, kad vaikas į šeimą ateis kaip puošmena, atrakcija - greitai gali nusivilti. Praktika rodo, kad būna įvairių problemų. Juk vyksta adaptacija, vaikas turi priprasti prie naujos aplinkos, šeimos tradicijų. Deja, bet būna ir tokių istorijų, kai vaiką globėjai grąžina atgal į globos įstaigą. Toks vaikas jaučiasi antrą kartą išduotas, tampa piktas ant viso pasaulio", - pasakojo V. Petraitienė.
Beje, gana retai atsiranda globėjų, kurie norėtų priimti į šeimą vyresnius vaikus.
"O ir patys paaugliai nelabai nori, kad juos paimtų globoti. Jie yra pripratę gyventi globos namuose, tad nebenori ko nors keisti", - pažymėjo vadovė.
V. Petraitienė pasidžiaugė, kad planuojama daugiau dėmesio skirti šeimoms ir kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis.
"Dar labai svarbu, kad įsitrauktų ir visuomenė. Kaimynai, bendradarbiai, pastebėję artimoje šeimoje bėdas, turėtų informuoti reikiamas institucijas. Nes kai jau pragerti darbai, vaikai, traukinys būna nuvažiavęs", - sakė direktorė.
Nori sveikų ir gražių
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė pripažino, kad ne kiekvienas vaikas gali tikėtis globėjų ar įtėvių dėmesio.
"Vieša paslaptis, kad daugelis renkasi, nori gražaus ir sveiko vaiko. Jei mažylis turi raidos sutrikimų ar yra neįgalus, šeimą jam surasti sudėtinga. Tiesa, užsieniečių požiūris visai kitoks. Beje, užsienio piliečiams mes ir leidžiame išsivežti tik specialių poreikių turinčius vaikus, bet jie jų tarsi nepastebi, neakcentuoja, nes žiūri į vaiką, kaip į visumą. Jų tikslas - padėti tam vaikui", - pasakojo A. Nikolajevienė.
Jos duomenimis, šiemet jau įvaikinti 7 mažyliai, 3 iš jų išvyko gyventi į užsienį.
"Dabar labai išplėtota pagalba šeimai, tad vis daugiau vaikų pavyksta sugrąžinti į biologines šeimas. Šiemet pavyko sugrąžinti 15 vaikų. Liaudiškai tariant tėvai "pasitaisė", - sakė įstaigos vadovė.
Kūdikių namuose vaikai taip pat auga šeimynose. Vienoje šeimynoje gyvena skirtingo amžiaus vaikai, broliai ir seserys neišskiriami. Tik kūdikiai iki metų auga grupėje. Šiandien čia yra 6 tokių mažyliai. Iš viso šioje įstaigoje glaudžiasi 58 vaikai.
"Paskutiniais metais esame užpildyti. Išskirtiniai buvo praėję metai, nes gyventi atvyko net 54 vaikai. Tiesa, daug ir išvyko - 46. Judėjimas didelis buvo ir šiemet - 36 atvyko, 35 išvyko", - sakė vadovė.
Jei, paaugliai jau patys gali pareikšti norą, ar jie nori būti įvaikinti, ar ne, mažų vaikelių nuomonės paprastai niekas neklausia, o ir kaip atsiklausi kūdikio?
"Būna ir taip, kad ir trijų metų sulaukęs vaikas dar nekalba ir negeba išreikšti savo nuomonės. Todėl mes globėjų visada prašome įdėti pastangų, kad užsimegztų glaudesnis ryšys su vaiku ir jie neskubėtų jo pasiimti. Dažnai būna, kad globėjai nori tarsi parduotuvėje atvažiuoti, išsirinkti ir išsivežti. Bet tada bus patenkinti tik globėjo interesai. O vaikas, kol adaptuosis, gali patirti didžiulį stresą net ir pačioje geriausioje šeimoje. Manau, kad kiekvienas vaikas nori turėti mamą ir tėtį, vyresni vaikai globos namuose dažnai kalba apie tai, ypač tie, kurie puikiai prisimena savo tėvus", - pasakojo A. Nikolajevienė.
Pasak jos, atvejai, kai į globos namus būtų grąžintas paimtas mažylis - itin reti.
"Siūlė tik brangius būstus"
Audra DAUJOTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė
Pilotinį projektą vykdysime su vaikų globos namų "Rytas" auklėtiniais. Intensyviai ieškome buto arba namo iki 120 kvadratų. Kol kas gavome tik labai brangius pasiūlymus. Dabar organizuojame naują pirkimą, truputį pakeistos sąlygos, tad tikimės, kad visgi atsiras tinkamas būstas. Kitais metais planuojame įrengti dar du tokius bendruomenės namelius. Juose kartu su auklėtojomis gyventų iki 8 vaikų. Norisi, kad jų gyvenamoji aplinka labiau primintų tikrus namus. Žinoma, kol jų neturime, neįsivaizduojame, su kokiomis problemomis susidursime, nes rizikų gali būti visokių.
Tikimės, kad atsiras daugiau ir profesionalių globėjų, kurie ims vaikus į savo šeimas. Bent kol kas nėra tokio proveržio. Natūralu - juk ne kiekvienas ryžtasi tokiam žingsniui. Galbūt daugiau motyvacijos atsiras, kai padidės išmokos.
Informacija
Lietuvoje vaikų globos įstaigose gyvena apie 4 000 vaikų. Vieno jų išlaikymas per metus atsieina 8 375 EUR arba apie 698 EUR per mėnesį.
Kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis vakar Seime tikino, jog būtina peržiūrėti įvaikinimo procedūras, "kad būtų ir apgintos vaikų teisės, ir skatinamas įvaikinimas, kad daugiau vaikų rastų tėvus". Kandidato tvirtinimu, pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo šeimai privalu skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaikui išlaikyti vaikų namuose ar šeimynoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą