Medikai šilutiškiui dovanojo gyvenimą

Pasitikėjo chirurgais

Robertas praėjusią vasarą kreipėsi į medikus dėl kitų bėdų. „Aš nesijaučiau blogai ir nebūčiau net įtaręs, kad mano pilve auga toks pavojingas navikas. Jį pastebėjo Klaipėdos medikai, atlikę kompiuterinę tomografiją dėl kitos priežasties. Pasiuntė konsultuotis į Santariškių klinikas, o ten ir sužinojau, kas manęs laukia. Chirurgas manęs neišgąsdino prieš operaciją, bet įspėjo, kad tokios operacijos Lietuvoje dar niekas nedarė, ji labai sudėtinga. Buvo nejauku išgirdus, neslėpsiu, bet labai pasitikėjau medikais. Iki tol net ligoninėje nebuvo tekę gulėti. Ir štai tokia reta operacija. Niekada nesitikėjau, kad man taip gali atsitikti“, - dėstė mažakalbis vyras.

Po operacijos Robertas 6 dienas praleido reanimacijos palatoje, paskui dar pusantros savaitės bendrame skyriuje. Praėjusią savaitę vėl buvo atvažiavęs į Santariškes konsultuotis su chirurgais. „Jaučiuosi gerai, taip, kai galima jaustis po tokios sunkios operacijos. Atvažiavau į ligoninę ir grįžau iš jos autobusu. Jeigu jausčiaus blogai, ar galėčiau važinėti“, - juokėsi labai sudėtingą operaciją patyręs vyras. Kaip bus toliau, Robertas negali pasakyti. Statybose tinkuotoju dirbančiam vyrui medikai nebepataria grįžti prie sunkaus darbo.

Robertas Kalėdas švęs namuose. Kartu su žmona Lida, devynerių sūnumi Neilu. „Per Kalėdas jausiuosi lyg antrą kartą gimęs. Nebūdamas mediku, negali gerai įvertinti, kokio sudėtingumo buvo liga, ką dėl tavęs padarė medikai, bet žinau, kad be tos operacijos būčiau neišgyvenęs ir kad šiemet gavau dovanų didžiausią stebuklą - gyvybę“, - sako šilutiškis.

Rizika pasiteisino

„Medicinoje tai vadinama kazuistika. Aš jau 27 metus dirbu chirurgu, bet tokio atvejo dar nebuvo. Toje vietoje, kur kepenys prisitvirtinusios prie tuščiosios venos, darinys buvo per kraujagysles išvirtęs ir užkimšo kraujagyslės spindį. Tokių operacijų Europoje atliekama nedaug, o Lietuvoje ji buvo pirmoji. Darinys buvo išaugęs iš jungiamojo audinio ir, reikia manyti, kad žmogus negimė su tuo dariniu.

Jeigu jis pašalintas švariai, tikimybės, kad ataugs toje pačioje vietoje, beveik nėra“, - įsitikinęs chirurgas. Anot K.Strupo, pastaroji operacija bus aprašyta ir iš jos galės mokytis ne tik studentai, ir ne tik Lietuvos. Pastarąją operaciją atliko gerai susiklausiusi pilvo ir širdies chirurgų komanda. Operacija truko 8 valandas. Ar tokių ligonių yra daugiau? Tikėtina. Anot prof. K.Strupo, niekas to negali pasakyti, kol žmogus nesikreipia.

Savas skausmas didesnis už svetimą

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pilvo chirurgijos centro direktorius prof. K.Strupas teigia jau seniai nustojęs skaičiuoti, kiek atliko operacijų. Sudėtingos operacijos įsimena, bet jas atlieka ne vienas chirurgas, o chirurgų ir kitų specialistų komanda. Kuo šie metai chirurgui K.Strupui įsimins?

„Atlikome 50-ąją kepenų transplantacijos operaciją. Šioje srityje esame toli pažengę, palyginti su kolegomis Baltijos šalyse“, - didžiuojasi K.Strupas. Anot chirurgo, būtų galima atlikti ir daugiau kepenų transplantacijos operacijų, medikai norėtų ir galėtų padėti daugiau ligonių, bet trūksta donorų organų, kurie tiktų. Anot K.Strupo, Lietuvoje sutikimas aukoti organus donorystei yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Skausmo akimirką artimojo netekę žmonės apie kitų skausmą vis dar negalvoja. Apsisprendžia tik kas trečia šeima.