Pajamas suryja maistas ir mokesčiai

Pajamas suryja maistas ir mokesčiai

Jau šių metų spalio 21-22 dienomis Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose vyks „Maisto banko“ akcija, per kurią bus galima paaukoti produktų stokojantiems. Apie aukojimo tendencijas ir skurdo mastą kalbamės su „Maisto banko“ laikinąja direktore Kristina TYLAITE.

- Stokojantys šildymo sezono laukia su nerimu. Kaip „Maisto bankas“ šiuo laiku efektyvina savo veiklą?

- Šildymo sezonu visiems pragyvenimas pabrangsta, „Maisto bankas“ jau planuoja „Maisto banko“ akciją, kad būtų surinkta produktų visoje Lietuvoje, tiek „Maisto banko“ sandėliuose, tiek įvairiose organizacijose, kad jos turėtų iš ko remti socialiai remtinus žmones šaltuoju laikotarpiu. Artėja sudėtingesnis metas, kartu didžiosios metų šventės, taigi „Maisto banko“ akciją planuojame šių metų spalio 21-22 dienomis. Skirtinguose Lietuvos miestuose didžiuosiuose prekybos tinkluose mūsų savanoriai pakvies žmones paaukoti ilgai galiojančių maisto produktų, iš jų formuosime paketus ir dalinsime stokojantiems.

- Kokių produktų žmonės aukoja, ar kinta produktų krepšelis?

- Paaukoja ir šokolado, kavos - tai atjautos ir empatijos rodiklis. Kaip ir anksčiau, daugiausia surenkama tradicinių produktų - makaronų, kruopų, bet žmonės aukoja ir aliejaus, cukraus, kondensuoto pieno, konservuotų daržovių. Praeitais metais, skaičiuojant vienetais, produktų buvo surinkta mažiau, tačiau produktų vertė buvo didesnė, - tai signalas, kad žmonės parenka brangesnius, geresnius produktus.

- Kiek šalies regionų pasiekia „Maisto banko“ parama?

- Jeigu kalbame apie „Maisto banko“ akciją, tai yra 73 miestai. Mūsų aukojimo mastą lemia prekybos tinklų mastas. Vadinasi, ten, kur yra didieji prekybos tinklai, ten paprastai mes ir esame. Kalbant apie kasdienę paramą, tai surenkame neparduotus paskutinę dieną galiojančius produktus ir tą pačią dieną paskirstome skurdžiai gyvenantiems žmonėms per socialinių organizacijų tinklą. Šią veiklą vykdome kasdien, tą darome dabar 74 šalies miestuose.

Vilniaus mieste dirbame su vietos socialinių paslaugų centru, kartu su juo ir susikuriame formą, kokia pagalba reikalinga. Pavyzdžiui, Vilniuje yra daugybė atvejų, kai žmonės kreipiasi valstybinės paramos, vadinamųjų europaketų. Kol žmogus susitvarko dokumentus, praeina mėnuo ir daugiau. Būna kritinių atvejų, kai sunku tuos mėnesius išlaukti, juk būna ir gaisrų, vagysčių, asmeniui reikalinga pagalba čia ir dabar. Mes galime padėti žmogui jau tą pačią dieną priklausomai nuo situacijos maisto produktų paketu, sprendimu, kad žmogų remsime kiekvieną savaitę ir panašiai. Visada įvertinama konkreti situacija.

- Kam stokojantys žmonės atiduoda didžiausią savo pajamų dalį?

- Šaltuoju sezonu neabejotinai mokesčiams. Lietuvoje apskritai žmonės iš savo bendro biudžeto labai daug pinigų išleidžia maistui įsigyti. Jeigu šiaip žmogus maistui išleidžia 20 proc. pajamų, tai sudėtingiausiame segmente tai gali siekti ir 40-50 proc. Mes, palyginti su kitomis ES šalimis, reikšmingai didelę dalį skiriame maisto produktams. Ir tai yra rodiklis, rodantis sudėtingą situaciją.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder