Seniausi pasaulio žodžiai

Seniausi pasaulio žodžiai

Pasaulyje palaipsniui nyksta ne tik augalų ir gyvūnų rūšys. Nyksta ir žodžiai. Pasak kai kurių mokslininkų, dauguma jų keičiasi kas keletą tūkstančių metų; maksimali išlikimo trukmė - maždaug devyni tūkstantmečiai. Redingo universiteto (Anglija) mokslininkai tvirtina radę 23 žodžius, kurie egzistuoja 15 000 metų.

Kai kurie iš šių žodžių turbūt nieko nenustebins: aš, tu, mama... Pasak anglų tyrėjų, jie kilę iš ankstyvosios prokalbės*, kuria buvo kalbėta iki paskutiniojo ledynmečio pabaigos. Po to ėmė formuotis skirtingos kalbų grupės, galiausiai išsirutuliojo septynios indoeuropiečių kalbų šeimos. Iš jų savo ruožtu susiformavo 7000 šiuolaikinių kalbų, vartojamų šiandien pusėje pasaulio. (Skirtingų kalbotyrininkų grupuojamų kalbų šeimų ir pačių kalbų skaičius skiriasi.)

Ieškodami seniausių žodžių, Redingo universiteto mokslininkai, vadovaujami evoliucinės biologijos profesoriaus Marko Peidželo (Mark Pagel) ir doc. Kventino Atkinsono (Quentin Atkinson), kurio tyrimų sritis apima antropologiją, religijotyrą, kalbotyrą bei elgsenos psichologiją, sekė žodžių pėdsakais, rodančiais panašią prasmę ir tariamais panašiai skirtingose kalbose. Išlikusius žinomus priešistorinės prokalbės žodžius jie lygino pagal prasmę ir skambesį visose kalbų šeimose. Galiausiai buvo sudarytas sąrašas iš 23 žodžių, kurie, pasak M. Peidželo ir K. Atkinsono, esantys būdingi mažiausiai keturioms kalbų šeimoms, o vienas iš jų - visoms kalbų šeimoms: tai žodis "tu". (Kaip skamba minėti žodžiai, galite pasiklausyti internete www.washingtonpost.com).

Būtina pridurti, jog kai kurie lingvistai (pavyzdžiui, Asya Pereltsvaig - www.languagesoftheworld.info; Paul Heggarty - www.pnas.org) šią "23 seniausių žodžių teoriją" sukritikavo kaip visiškai subjektyvią interpretaciją, sukurtą remiantis neaišku kokia metodologija. Genealoginės kalbotyros? Tipologinės? Pasak kritikų, net vienu istoriniu laikotarpiu skirtingos indoeuropiečių kalbos buvo nuėjusios skirtingą kelią: kol vienos laikėsi archajiškų fonologijos ir morfologijos sistemų, kitos jau intensyviai kontaktavo tarpusavyje, maišėsi, bendravo su kitomis kalbų grupėmis ir stipriai keitėsi...

"Kalbos raida nėra tas pats, kas kultūros raida. Radus pakabutį, negali pasakyti, kokia kalba kalbėjo jo savininkas", - sako lingvistai.

* Indoeuropiečių prokalbe buvo kalbama dar prieš rašto atsiradimą, taigi ji atkurta hipotetinės rekonstrukcijos būdu, remiantis kalbų struktūros ir žodžių (ženklų) prasmės panašumais. ** Lietuvių kalba laikoma viena archajiškiausių išlikusių indoeuropietiškų kalbų, išlaikusių prokalbės požymių.

Žodis "mama"

Kodėl daugybėje (ne visose) pasaulio kalbų žodis "mama", turintis tą pačią reikšmę, skamba vienodai arba labai panašiai?

Šį fenomeną etimologai aiškina tarimo paprastumu.

Beveik nėra pasaulyje kalbos, kurioje nebūtų lūpinių priebalsių, o atvirieji balsiai (kaip a) egzistuoja visose kalbose be išimties.

Vienas garsiausių 20 a. lingvistų, struktūrinės kalbų analizės pradininkas Romanas Jakobsonas, aiškino, jog žodžio "mama" panašumas visose kalbose susijęs su vaiko mokymusi kalbėti - gugavimu. Pasak kalbininko, šis žodis - tai pirmieji garsai, kuriuos pajėgus ištarti vaikas. Vaikų kartojami skiemenys - ma ma ma, te te te ir pan. - esą neturi reikšmės: ją suteikia suaugusieji. Iš vaikų kalbos garsų atsirado "mama", o iš šio žodžio kilo vediniai: lietuviški motė, moteris, angliškas - mother, vokiškas - Mutter ir t. t.

Pagal vokiečių etimologo Elmaro Ziboldo (Elmar Seebold) versiją, tardamas "mmm", vaikas praneša apie alkį arba išreiškia valgymo malonumą.

1 MAMA daugybėje pasaulio kalbų turi tą pačią reikšmę ir skamba vienodai arba labai panašiai. Lingvistai tai sieja su vaikų gugavimu: tai pirmieji garsai, skiemenys, kuriuos pajėgus ištarti vaikas.

AR ŽINOTE, KAD...
* Senovės romėnai žodžiu "mama" vadino kūdikius žindančių moterų krūtis.
* "Mammalia" lotyniškai reiškia "žinduolis".
* Lietuviškas žodis "moteris" atsirado iš "motė" (motė ir moteris buvo vieno žodžio formos, tik vėliau išsiskyrė).
* "Motina" yra lietuvių naujadaras. Tokio neturi net latviai; jie turi "mate", kuri atitinka mūsų motę.
-------------------------------------------------

MAMA

indoeuropiečių kalbomis:

anglų - mama, mam, mum, mom; velsiečių - mam; airių - mam; Šveicarijos vokiečių - mama, mami, mame; prancūzų - maman;
bulgarų, farerų, islandų, ispanų, italų, katalonų, kroatų, latvių, lenkų, norvegų, portugalų, rumunų, rusų, serbų, slovėnų, švedų, ukrainiečių - mama.

Finougrų kalbomis:

estų - ema; suomių - ema; vengrų - anya.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder