Apie pasiutligę - veterinarijos tarnyboms.

Gargžduose jau ne kartą buvo susitikę savivaldybės, visuomenės sveikatos, aplinkosaugos, veterinarijos tarnybos specialistai siekiant suderinti įvairių institucijų veiksmus kovojant prieš laukinėje faunoje plintančią pasiutligę.

Pasiutligė plinta

Klaipėdos rajone pasiutligė yra itin išplitusi - jau užregistruota 15 susirgimų (pernai - 33) Šiemet jau būta atvejų, kuomet pasiutlige užsikrėtę naminiai gyvūnai puolė šeimininkus, nuo jų nukentėjo vaikai. Tokia situacija kelia realią grėsmę žmonėms užsikrėsti šia mirtinai pavojinga liga.
Pasiutligė plinta, nes nevakcinuojama laukinė fauna, nepakankamai reguliuojamas pasiutligės platintojų - lapių ir ūsurinių šunų skaičius bei nepakankamai skiepijami naminiai gyvūnai. Pasiutligės problema turi būti sprendžiama valstybiniu lygiu, tačiau paskutinį kartą laukinės faunos vakcinacijai lėšos buvo skirtos užpernai. Šios priemonės rezultatai buvo geri - susirgimų rajone labai sumažėjo.
Klaipėdos rajone laukinės faunos vakcinacijai vieneriems metams reikėtų apie 100 000 litų. Tačiau tokia vakcinacija būtų žymiai efektyvesnė, jei vyktų ir kaimyniniuose rajonuose. Kai valstybė neskiria lėšų mirtinai pavojingai ligai stabdyti, belieka kiti kovos su pasiutlige būdai: aktyvi plėšrūnų medžioklė, premijuojant medžiotojus, realiai veikiančios naminių gyvūnų laikymo taisykles, beglobių gyvūnų naikinimas, informacijos apie pasiutligės profilaktiką skleidimas. Savivaldybės vyriausioji gydytoja, koordinacinės pasiutligės stabdymo grupės narė Laima Kaveckienė sakė, jog svarbiausias uždavinys - sukoordinuoti visų tarnybų darbą. Mat jau ne vienas atvejis parodė, kad žmonės, susidūrę su pasiutlige, nežino, kur kreiptis pagalbos. Dabar jau išsiaiškinta ir susitarta, kokia tarnyba ir kaip turi elgtis, parengta pranešimų apie pasiutligę perdavimo schema.

Padės veterinarijos gydytojas

Gyventojai, radę nugaišusį ar pastebėję sergantį laukinį gyvūną (lapę, mangutą ir kt.), kuris įtartinai elgiasi, eina prie žmonių, yra agresyvus, o taip pat susirgus ar įtartinai pradėjus elgtis naminiam gyvūnui, turi nedelsiant pranešti rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (tel.470630, 350242). Tarnyba nustato gyvūno sužeidimo pobūdį ar lygį, paima ir pristato mėginį dėl pasiutligės nustatymo į apskrities veterinarijos laboratoriją.
Taip pat tarnyba kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl šių gyvūnų tolimesnio egzistavimo ar sunaikinimo. Susidūrus su pasiutusiu gyvūnu ar susirūpinus dėl keistos jo elgsenos, galima kreiptis tiesiog į gyvenamąją vietovę aptarnaujantį privatų veterinarijos gydytoją, kuris privalo pranešimą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Nustačius, jog gyvūnas sirgo pasiutlige, rajono Veterinarijos tarnyba apie tai informuoja Visuomenės sveikatos centrą, Aplinkos apsaugos agentūrą, privatų veterinarijos gydytoją, medžiotojų draugiją, seniūną, apskrities Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Taip pat priimtas sprendimas ir dėl beglobių šunų bei kačių, kurie valkatauja gyvenvietėse, apie sodybas ir kelia pavojų žmonių bei gyvulių sveikatai, nes gali užkrėsti pasiutlige. Pastebėjus tokį gyvūną, reikia kreiptis į seniūniją. Seniūnija turi kreiptis į firmą "Nuaras". Sugautas gyvūnas bus 3 dienas laikomas karantine. Atsiradęs keturkojo šeimininkas privalės sumokėti savo neprižiūrėto augintinio sugavimo bei karantinavimo išlaidas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder