Erškėtis: dygliuotas ramybės teikėjas

Erškėtis: dygliuotas ramybės teikėjas

Paprastojo erškėčio (Rosa canina L.), arba laukinės rožės, gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų. Senovės graikai jas vadino "šunų rožėmis", nes tikėjo, kad geriausiai gydo šunų įkandimus.

Erškėčio eliksyras padeda ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir atgaivinti vos rusenančią meilę. Erškėčių arbata, išgerta prieš miegą, padeda regėti pranašingus sapnus. Namuose išbarstyti erškėtrožių žiedlapiai saugo nuo šeimyninių kivirčų ir atneša į namus ramybę.

Vaistinė žaliava yra ne tik erškėčio vaisiai, bet ir šaknys, lapai ir žiedlapiai. Erškėčių netikri vaisiai renkami brendimo metu, bet kol dar nėra pilnai sunokę, suminkštėję. Džiovinama džiovykloje 80-90 laipsnių C temperatūroje. Gerai išdžiovinti vaisiai spaudžiami rankoje lengvai lūžta.

Erškėtuogių sėklos taip pat vertinga vaistinė žaliava, iš kurios gaminamas erškėčio aliejus.

Vaisiuose yra nepaprastai daug vitamino C - dešimt kartų daugiau nei serbentuose ir šimtą kartų daugiau nei citrinoje, vitaminų P ir E, karotinoidų, flavonoidų, sacharidų, organinių rūgščių, pektinų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio druskos, geležies, mangano). Per dieną pakanka suvalgyti 2-3 erškėčių vaisius.

Erškėčių vaisių preparatai - polivitamininė žaliava, pasižyminti priešuždegiminiu, antiskleroziniu, kraujavimą stabdančiu, tulžį ir šlapimą varančiu, inkstų veiklą gerinančiu, žaizdas gydančiu poveikiu, vartojami nuo mažakraujystės, aterosklerozės, esant vitamino C trūkumui, kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė. Sergantiems širdies ligomis bei patyrusiems infarkto priepuolį patariama gerti erškėtrožių nuoviro. Erškėtrožių žiedų nuoviras, sumaišytas su medumi, gydo odos ligą rožę.

Lapai ir šaknys

Manoma, kad vandeninis lapų antpilas pagreitina skrandžio peristaltiką ir mažina skausmus, todėl tinka skrandžio ir žarnų ligoms gydyti. Be to, erškėčio lapų antpilai turi aktyvių fitoncidų, kurie užmuša mikrobus. Du valgomuosius šaukštus džiovintų lapų užplikoma 1 stikline verdančio vandens. Antpilas paliekamas 1 valandą nusistovėti ir perkošiamas. Jį išgeriame per 2 kartus.

Kad ištirptų inkstuose ar tulžies pūslėje susidarę akmenukai, turintieji aukštą kraujo spaudimą gali pasinaudoti tokiu receptu: 2 valgomieji šaukštai smulkintų erškėčių šaknų užpilami stikline vandens. Užvirinama ir kaitinama 15-20 minučių ant silpnos ugnies. Po to indas su nuoviru šiltai apvyniojamas ir leidžiama nusistovėti per naktį. Nuoviras perkošiamas ir vartojamas 3 kartus per dieną po pusę stiklinės 10-15 ar daugiau dienų.

Sergantiems artritu, artroze, osteochondroze ir ateroskleroze patariama pasigaminti erškėčių šaknų antpilo: 100 g susmulkintų erškėčio šaknų užpilti 0,5 litro degtinės, palikti nusistovėti tamsioje vietoje 3 savaites. Vartoti reikia po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Šiuo antpilu galima gydyti ir podagrą bei medžiagų apykaitos sutrikimus.

Erškėčiai turi nemažai rūgšties, todėl jas atsargiai turėtų vartoti asmenys, turintys padidėjusį skrandžio rūgštingumą, nėščios moterys bei tie, kurie skundžiasi tromboflebitu.

Erškėčiai turi nemažai rūgšties, todėl jas atsargiai turėtų vartoti asmenys, turintys padidėjusį skrandžio rūgštingumą, nėščios moterys bei tie, kurie skundžiasi tromboflebitu.

Receptai

1 valgomasis šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikomas 10-12 val. Užpilas nukošiamas. Pasaldinus cukrumi ar medumi, geriama po stiklinę 2 kartus per dieną.

Šiai arbatai tinka erškėtuogės ir juodieji serbentai, paimti lygiomis dalimis, arba erškėtuogės ir šermukšnio uogos. Arbatai virti imama 1 arbatinis šaukštelis mišinio stiklinei vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

 

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder