Lieknėjimo dienoraštis. Minus 24 kg

Žurnalistinis eksperimentas

Iki konsultacijos pas gydytoją Levą Chazaną liko dvi savaitės, o aš dar turiu atsikratyti keturių kilogramų. Labai noriu, kad spalio 8-ąją pusę metų trukęs lieknėjimas baigtųsi.

Kad norai virstų tikrove, griebiausi visų priemonių: laikausi visų mitybos reikalavimų, du kartus per savaitę guliu druskų voniose, lendu kaitintis į infraraudonųjų spindulių pirtį, nebespjaunu ir į nekenčiamą medinių rutuliukų masažuoklį.

Tačiau ką bedaryčiau, regis, kiekvieno šimtgramio nutirpimas tolygus Sizifo, amžinai pasmerkto ridenti į kalną akmenį, kuris vos užritintas ir vėl nurieda žemyn, darbą.

Ramina tik tai, kad per pastarąsias dvi savaites palengvėjau tiek pat, kaip per visą rugpjūčio mėnesį - beveik dviem kilogramais: jeigu rugsėjo 10-ąją svėriau 74,7 kg, tai šiandien - 73 kg.

Manau, kad lieknėjimo procesui teigiamą įtaką padarė antrosios iškrovos dienos įvedimas. Nors L. Chazanas, kai paklausiau, kam reikia antrą ar trečią dieną po varškiadienio "sėdėti" tik ant uogų, mėsos, daržovių arba duonos, apie tai nieko konkretaus nepasakė. Jo teigimu, iškrovos diena, viso labo - tik psichologinis dalykas, reikalingas tam, kad smegenėlės pasiruoštų artėjančiam pusmečio trukmės stabilizacijos periodui - išsilaisvinimui iš mitybos rėmų.

Artėdama finišo link, galėčiau pastebėti, kad L. Chazano lieknėjimo metodas apskritai ir yra psichologija - t. y arba susiprotėsi, arba ne.

Aišku, jeigu ne tam tikri potyriai, kai tik vakarienei suvalgai ne šimtaprocentinę "chazanišką" mišrainę, svoris sustoja arba šiek tiek net gi padidėja. Vadinasi, atitinkami maisto produktai taip pat turi svarbą...

Gydytojas sako, kad reikia ne šiaip sau lieknėti, o išmokti tai daryti. Išmokti kontroliuoti savo norus, pažinti savo organizmą ir bent šiek tiek susidomėti sveikos mitybos principais. Tiksliau, gyventi pagal juos.

L. Chazanas pasakojo per trisdešimt darbo metų puikiai pažinęs tamsiąsias žmogaus puses ir išsianalizavęs iki smulkmenų bevalybės apraiškas. Todėl, anot jo, lieknėjant jo metodu, palaipsniui ir tam tikru laiku įvedamos mitybos naujienos.

"Kodėl liepiu pradėti lieknėjimą nuo sumuštinių, mišrainių ir pakaitomis valgomos mėsos bei žuvies? Kodėl tik nuo antrojo mėnesio leidžiu valgyti varškės sūrelius, nesaldžius sausainiukus ir razinas? O gi todėl, kad iš pradžių svarbu paskatinti žmogų laikytis mitybos režimo ir įpratinti jį kasdien gerti skysčius. Kai šis tikslas pasiekiamas, tada žmogus turi išmokti atsispirti savo norams prisivalgyti saldumynų - tam meniu ir atsiranda vadinamosios "saldžiosios" sūrelių vakarienės,- atskleidė kai kurias savo metodo paslaptis L. Chazanas.

- Po to žmogus turi suvokti protu, kad valgyti pietums didžiulį bliūdą sriubos ir dar sukimšti į save visą porciją antrojo patiekalo - neteisinga. Jeigu jau srėbi sriubą, tai būk mielas, perpus mažinti kito patiekalo porciją. Juk sriuba - irgi visavertis maistas. Taip palaipsniui - diena po dienos, mėnuo, trys, penki - ir staiga suvoki, kad kitaip jau ir nebeįmanoma maitintis, ar ne, Natalija?... "

O, taip... Tik vis tiek retsykiais dar norisi pamiršti bent dienai apie tai ir, atėjus į kavinę, užsisakyti didelę lėkštę riebių skrudintų bulvyčių su aštriu pomidoru padažu ir didelę bokalą alaus, uždengtą stora putų paklode...

L. Chazanas ramino, kad tokių minčių atsiradimas - normalus ir sveikintinas: "Tu jau suvoki bulves "fri", picą ar torto gabalą kaip geidžiamą ir išskirtinį ar "prizinį", bet ne kasdienį ir įprastą maistą."

Gydytojas pridūrė žinąs puikiai, kokių valios, charakterio pastangų reikalauja tokie pokyčiai. Žinau jau ir aš. Pritariu L. Chazanui, kad tik kvailiai nepasinaudoja galimybe keistis ir tobulėti bei iki gyvenimo pabaigos teisinasi prieš save ar kitus. Bet kaip vis dėlto norisi kartais tų bulvyčių, pagardintų dideliu kiekiu aštraus pomidorų padažo.. .

Kada nors pasiryžusi gimdyti antrą kartą ir susidūrusi vėl su antsvoriu su genetiniu polinkiu storėti į kovą stosiu nebedelsdama nė vienos dienos. Bent jau taip atrodo šiandien, o kaip bus rytoj - pamatysime.

Iki kito pirmadienio.

Natalija MOGUČAJA