Šiaip gydytojas per kiekvieną konsultaciją būtinai paklausia apie savijautą ar kokias nors problemas, su kuriomis susidūriau lieknėdama. O aš rūpestingam daktarui sąžiningai viską ir išdrožiu - kas ir kaip.
Tad šią savaitę skundžiausi, jog atsibodo po kiekvieno galvos išplovimo aptikti delnuose kuokštelį plaukų ir klausiau, ką gi tai galėtų reikšti.
"Nieko čia baisaus, tai - normalus reiškinys", - numojo ranka gydytojas. O kai pamatė mano nepatiklų žvilgsnį, pridūrė: "Na, jeigu manimi netiki, tai gali nueiti ir išsitirti. Pamatysi, kad nuslinkę plaukai - be svogūnėlių. Gali nesibaiminti - neplinki. Be to, tavo plaukai atrodo sveiki, vadinasi, slinkimas yra laikinas reiškinys. Beje, ar vitaminus, kur liepiau, geri?"
Vitaminus geriu, bet kas iš to? Tada L. Chazanas rekomendavo griebtis papildomų priemonių: "Nori - naudok specialų šampūną, pienelį, kapsules... Bet ką profesionalaus. Jeigu dar maža arba nepadeda, tai gali nusipirkti atitinkamos sudėties vitaminus plaukams, nagams ir ragams stiprinti. Juk aš nedraudžiu."
Humoristas... Ragai dar neišdygo, bet piliules vis tiek gersiu.
Kas dėl mano galvos skausmų, tai gydytojas, ko gera, buvo šimtu procentų teisus sakydamas, kad jie susiję su neseniai išgyventu įtemptu periodu ir fizinių krūvių, kai mūsų šeima persikėlė į naują gyvenamąją vietą. Atvirai kalbant, jau savaitė, kai grįžau į darbą ir protinė veikla, laimei, išgujo iš mano galvos visus skausmus.
Na, o desertui palikau neseniai patirtą istoriją, kaip japonų išrastas prietaisas, vadinamas analizatoriumi, išmatavo dešimt mano kūno parametrų ir nustatė mano biologinį amžių - penkiasdešimt metų.
Nors matavimus ir gautus rodmenis aprašiau dienoraštyje dar liepos 11-ąją, įspūdis neišblėso iki šiol.
Deja, L. Chazanas nesileido į diskusijas apie analizatorius bei jų duomenų svarbą ar patikimumą ir trumpai tepasakė, kad žmonės vis dar randa būdų, kaip užsidirbti pinigų... O analizatorius - neva tik dar vienas reklaminis gaminys, skirtas masiniam vartojimui, ir tiek.
Taupydama gydytojo laiką, neprieštaravau, nors šiai jo nuomonei negalėčiau visiškai pritarti.
Kartais iš tiesų verta išmintingai patylėti. Ypač tada, kai nesi tikras dėl savo tiesų. Nors tokios pozicijos, regis, laikosi ne visi žmonės. Štai kelias dienas iš eilės mūsų dienraščio internetinėje svetainėje (www.ve.lt) skaitytojai ne tik aktyviai diskutuoja apie sveiką gyvenseną ir kartu su manimi stengiasi atsikratyti antsvorio, bet ir pažeria man pastabų ar pamokymų.
Stengiuosi būti atvira ir nuoširdi įvairių nuomonių ir vertinimų atžvilgiu, tačiau vis tiek nepailstu stebėtis, kai anonimiškai "gimsta" štai tokio turinio atsiliepimai: "Natalijai, pilnai puikybės: gyvenkite ne kūnu, o dvasia. Ar neturite kitokių vertybių gyvenime, kaip tik tobulos kūno linijos?"
Nors kitos skaitytojos ragino mane nekreipti dėmesio į piktus komentarus, aš į tai žvelgiu filosofiškai. Ir galvoju, gal tai parašiusi ponia ar ponas - teisūs? Gal iš tiesų lieknėjimo dienoraščiuose reikėtų atverti savo slapčiausias dvasios kerteles, kokį mėnesį rašyti apie visas savo vertybes, gyvenimo tikslus ir svajones?"
Gal... tiek to. Kuo plačiau duris praveri, tuo daugiau pritrypia.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą